Pirmąkart žmonijos istorijoje gali sprogti juodoji skylė – tikimybė siekia virš 90 proc.

Mokslininkai prognozuoja itin retą, bet nepaprastai svarbų kosminį įvykį – juodosios skylės sprogimą. Nors anksčiau manyta, kad tokie įvykiai nutinka vos kartą per 100 tūkst. metų, naujas Masačusetso universiteto (JAV) tyrimas rodo daugiau nei 90 proc. tikimybę, kad juodoji skylė sprogs jau visai netrukus – per artimiausią dešimtmetį. Toks reiškinys galėtų atskleisti giliausias Visatos paslaptis – nuo pirmųjų po Didžiojo sprogimo susiformavusių juodųjų skylių iki dar nepažintų dalelių, kurios gali padėti geriau suprasti mūsų pasaulio sandarą.

Kuo pasižymi juodoji skylė, kuri gali sprogti 

Juodosios skylės paprastai atsiranda tose vietose, kur miršta sena ir labai didelė žvaigždė. Žvaigždės sprogsta su tokia didele gravitacija, kad iš šio sprogimo lieka itin tanki masė, vadinama juodąja skyle. Tai – erdvė, iš kurios negali „pabėgti“ niekas – netgi šviesa. Tokios juodosios skylės yra labai sunkios ir stabilios.

Tačiau dar 1970 metais fizikas Stephenas Hawkingas teigė, kad gali egzistuoti ir kitas tipas – pirminės juodosios skylės. Pasak S. Hawkingo, šios juodosios skylės galėjo susiformuoti ne žvaigždėms sprogstant, o iš itin tankių Visatos sąlygų – netrukus po Didžiojo sprogimo.

Nors pirminės juodosios skylės taip pat būna labai tankios ir veikia panašiai, kaip kitų tipų juodosios skylės, – jos gali būti gerokai lengvesnės.

Mokslininkų teigimu, kuo lengvesnė yra juodoji skylė, tuo ji karštesnė ir skleidžia daugiau dalelių. Galiausiai tokios juodosios skylės ima garuoti ir gali sprogti. 

Tokį juodųjų skylių sprogimą dabar galima užfiksuoti su šiuolaikiniais teleskopais. Jei tai įvyks artimiausiu metu, pirmą kartą per žmonijos istoriją pamatysime pirminės juodosios skylės sprogimą.

Lūžis mokslininkų lūkesčiuose

Nuo S. Hawkingo laikų fizikai manė, kad pirminių juodųjų skylių sprogimai įvyksta labai retai – maždaug kartą per 100 tūkst. metų, – tad tikimybė jas pamatyti yra praktiškai nuline. Tačiau dabar mokslininkai nusprendė suabejoti šiuo įsitikinimu.

Masačusetso universiteto mokslininkai sukūrė naują teorinį maodelį, pagal kurį kai kurios pirminės juodosios skylės gali būti šiek tiek „įkrautos“ ir dėl to trumpam stabilizuotis prieš pat sprogimą. 

Įvertinę visus žinomus duomenis, jie pasiūlė naują hipotezę – sprogimui galime ruoštis jau dabar. Tyrėjai nustatė virš 90 proc tikimybę, jog pirminės juodosios skylės sprogimą pamatysime per artimiausius dešimt metų.

Pasak jų, toks įvykis būtų pirmasis tiesioginis pirminės juodosios skylės stebėjimas istorijoje. Be to, jis leistų gauti tikslų visų Visatą sudarančių dalelių sąrašą – o tai jau būtų atradimas, galintis iš esmės pakeisti fizikos mokslą ir mūsų supratimą apie Visatos istoriją.