Patvirtinta: Estija pradeda bunkerių statybą ties siena su Rusija

Estija pradėjo statyti betoninius bunkerius palei savo sieną su Rusija, reaguodama į augančius saugumo iššūkius. Tuo metu kitos NATO rytinio flango šalys taip pat skuba stiprinti sausumos gynybą, kad užtikrintų saugumą regione ir pasiruoštų galimoms grėsmėms.

Baltijos šalių saugumo iššūkiai

2024 m. sausį Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė susitarimą stiprinti savo sausumos sienų su Rusija ir Maskvos sąjungininke Baltarusija apsaugą.

Estija tuo metu pranešė, kad palei sieną bus sukurta „bunkerių, pagalbinių punktų ir paskirstymo linijų tinklas“ – tai dalis vadinamosios Baltijos gynybos linijos. Lenkija taip pat pradėjo savas iniciatyvas, stiprindama gynybą savo teritorijos pakraščiuose.

NATO šalių žvalgybos vertinimai skiriasi, tačiau kelios iš jų perspėjo, kad Rusija galėtų per artimiausius kelerius metus paleisti ginkluotą ataką prieš aljanso narę. 

Kai kurie pareigūnai įspėja, kad Maskva gali bandyti užimti dalį Baltijos šalies teritorijos nedidelio masto puolimo netoli sienos metu.

Šalys, sudarančios NATO rytinį sparną, jau smarkiai lenkia kitas aljanso nares gynybos išlaidų didinime, siekdamos užtikrinti regiono saugumą.

Bunkeriai, drakono dantys ir gynybos planai

Estijos Gynybos investicijų centro pareigūnas Krismaras Rosinas anksčiau teigė, kad Estija planuoja iki 2025 m. pabaigos prie sienos su Rusija pastatyti 28 bunkerius. Pagal planą, pirmieji bunkeriai turėtų būti pastatyti pietrytinėje šalies dalyje.

Vis dėlto, kaip pranešė viešasis transliuotojas ERR, projekto įgyvendinimas vėluoja beveik metus, tad visi bunkeriai turėtų būti pastatyti iki 2027 m. pabaigos. Iš viso Estija planuoja apie 600 bunkerių, daugiausia skirtų kariams apsaugoti nuo artilerijos sviedinių.

Baltijos gynybos linijos dalys finansuojamos kiekvienos šalies atskirai ir apims įvairias gynybos priemones, įskaitant prieštankinius „drakono dantis“ – betoninius blokus, kurie stabdo tankus ir trukdo mechanizuotai pėstininkų pajėgai judėti. Tokie fortifikacijos elementai jau plačiai naudojami Ukrainoje.

Latvija pradėjo stiprinti rytinę sieną 2024 m. kovą, ir per artimiausius penkerius metus tam planuoja skirti 303 mln. eurų. Lietuva savo ruožtu planuoja iki 50 km nuo sienos pastatyti daugiasluoksnes gynybos linijas, įskaitant lengvai sunaikinamus tiltus, tranšėjas ir griovius.

Be to, Baltijos šalių vadovai svarsto galimybę išardyti geležinkelius, jungiančius šalis su Rusija ir Baltarusija.

„Matome, kad Rusija gali greitai atstatyti savo karines pajėgas, todėl turime dabar pasiruošti viskam“, – pranešė Estijos Gynybos investicijų centras.

Ar Rusija gali užpulti Lietuvą per artimiausius 5 metus, apžvelgėme šiame straipsnyje.