Paskelbti pirmieji matematikos įrodymai: viskas prasidėjo ne nuo skaičių

Matematika dažnai suvokiama kaip skaičių ar simbolių kalba. Tačiau, o kas, jei visa tai prasidėjo net ne nuo to? Archeologai skuba šias abejones patvirtinti po to, kai naujausias radinys įrodo, kad iš tiesų taip ir galėjo įvykti.

Naujas požiūris į meną

Priešistorinis menas dažnai yra orientuotas į žmonių ir gyvūnų motyvų atvaizdavimą. Visgi, naujausiame tyrime, paskelbtame „Springer Nature Link“ atskleidžiama, kad žmonių matematika galėjo būti daug senesnė nei manyta – dar prieš skaičių sistemų ir rašto atsiradimą.

Mokslininkai išanalizavo kelis šimtus molio indų fragmentų iš „Halaf“ kultūros, gyvenusios Šiaurės Mesopotamijoje, ir aptiko, kad subtilios botaninės dekoracijos yra ne tik menas, bet ir ankstyviausi matematiniai simboliai. Jų amžius gali siekti daugiau nei 8 000 metų.

Žmonės ir tada „mąstė“

Tyrimą atlikę profesoriai Yosefas Garfinkelis ir Sarah Krulwichas pastebėjo, kad kai kuriuose keramikiniuose gaminiuose yra tikslus skaitinis gėlių rašto išdėstymas. Daugelyje dubenėlių pavaizduotos gėlės, kurių žiedlapių skaičius atitinka geometrinę progresiją: 4, 8, 16, 32 ir 64 gėlių kompozicijos.

Tai demonstruoja to meto gyventojų sudėtingą erdvinio mąstymo supratimą ir sąmoningą laikymąsi konkrečių sekų.

„Gebėjimas tolygiai padalyti erdvę, atsispindintis šiuose augaliniuose motyvuose, greičiausiai kilo iš kasdienio gyvenimo poreikių – pavyzdžiui, dalijantis derlių ar paskirstant bendruomenės dirbamus laukus“, – to priežastis aiškina vienas tyrimo autorių Y. Garfinkelis.

Keičiasi matematikos istorijos žinios

Iki šiol rašytiniai matematiniai tekstai buvo aptikti Šumere, ten jie pasirodo tūkstantmečiais vėliau, nei, kad atskleidžia intuityvią matematinę logiką keramikinių indų papuošimai. Tai parodo, kad matematinis mąstymas prasidėjo gerokai anksčiau nei rašymas, o ankstyvosios bendruomenės jau išmintingai suprato gamtos pasaulį, aplinkos veiksnius ir parodė kognityvinį progresą.

Kita vertus, tai parodo, kaip vystėsi žmogaus smegenys. Jei prieš daugybę metų žmogus jau gebėjo kurti tokias sekas, tai paaiškina, kodėl šiandien pasaulis juda link dar modernesnio progreso. Kai yra programuojamas dirbtinis intelektas, kuriami kvantiniai kompiuteriai ir kt.

Pastaruoju metu archeologai aptinka vis daugiau unikalių atradimų, galinčių perrašyti istorijos puslapius ir keičiančius supratimą apie praeitį. Neseniai paskelbta, kad prie Gizos piramidžių aptikta dar netirta požeminė struktūra.

Daugiau skaitykite: Prie Gizos piramidžių aptikta dar nežinoma požeminė struktūra