Pasaulio kariuomenių reitingas 2026: štai kuri Baltijos šalis turi stipriausią kariuomenę

Naujausias „Pasaulio kariuomenių reitingas 2026“ parodė, kurios valstybės turi didžiausią karinę galią šiais metais. Tarptautiniame „Global Firepower“ indekse įvertintos 145 šalių kariuomenės, atsižvelgiant į daugiau nei 60 individualių veiksnių, kaip karių skaičių, ginkluotę, biudžetą, technologijas ir logistinius pajėgumus.

Šis reitingas leidžia palyginti skirtingų regionų karinę galią ir įvertinti, kaip tarptautiniame kontekste atrodo mažesnės valstybės, įskaitant ir Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Galingiausios pasaulio armijos 2026 metais

Remiantis „Global Firepower“ duomenimis, 2026 metų pasaulio kariuomenių reitingo viršuje ir toliau dominuoja didžiausios karinės valstybės. Pirmąją vietą užima JAV, turinčios didžiausią karinį biudžetą pasaulyje, modernią ginkluotę ir globalų karinių bazių tinklą. Jų „PowerIndex“ balas siekia – 0,0741 (idealus rodiklis yra 0,0000, kurio realiai pasiekti neįmanoma, todėl kuo ši reikšmė mažesnė, tuo „galingesni“ valstybės kariniai pajėgumai).

Antroje vietoje išlieka Rusija (0,0791 balo), o trečiąją užima Kinija (0,0919 balo), kuri sparčiai plečia savo karines technologijas ir modernizuoja ginkluotę.

Toliau reitinge rikiuojasi tokios šalys kaip Indija, Pietų Korėja, Prancūzija ir Japonija. Šių valstybių kariuomenės taip pat išsiskiria dideliu karių skaičiumi, pažangia karine technika ir stipria pramonine baze. Tačiau ekspertai pažymi, kad vertinant karinę galią svarbus ne tik karių skaičius, bet ir logistikos galimybės, ekonominis pajėgumas bei technologinė pažanga.

Kas reitinge šiais metais pasikeitė?

Analizuojant 2026 metų „Global Firepower“ kariuomenių reitingo pirmąjį dešimtuką, matyti, kad didžioji dalis stipriausių pasaulio kariuomenių išlaikė savo pozicijas, tačiau kelių valstybių vietos šiek tiek pasikeitė.

Pirmosios penkios reitingo vietos išliko tokios pačios kaip ir ankstesniais metais, o didesni pokyčiai matomi antroje dešimtuko dalyje. Reitinge pakilo Prancūzija ir Japonija – 6 ir 7 vietas, o Jungtinė Karalystė nukrito į 8.

Kaip šiame reitinge atrodo Baltijos šalys

Nors Baltijos valstybės pagal teritoriją ir gyventojų skaičių yra nedidelės, jos vis aktyviau stiprina savo gynybos pajėgumus. 2026 metų reitinge aukščiausią vietą tarp Baltijos šalių užima Lietuva – 88 vieta (1,8949 balo). Latvija užima 102 vietą (2,2316 balo), o Estija – 106 (2,3201 balo). Lyginant su praėjusiais metais, Lietuvos pozicija išliko nepakitusi. Tuo tarpu Latvija buvo įvertinta prasčiau – 2025 metais ji užėmė 99 vietą, o Estija pakilo per vieną reitingo eilutę iš 107 vietos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Galingiausios pasaulio kariuomenės 2025-aisiais: kokią vietą užima Lietuva?

Vertinant „Global Firepower“ pateikiamus karinius pajėgumus apibendrinančius grafikus, galima palyginti penkias pagrindines kategorijas: žmogiškuosius išteklius (angl. Manpower), oro pajėgas (angl. Airpower), sausumos pajėgas (angl. Land Power), jūrų pajėgas (angl. Naval Power) ir finansinius pajėgumus (angl. Financials). Šių rodiklių santykis leidžia įvertinti, kuriose srityse Baltijos šalių kariuomenės yra stipresnės ar silpnesnės.

Pagal pateiktus grafikus Lietuva išsiskiria didesniu finansiniu rodikliu, šiek tiek stipresniais žmogiškaisiais ištekliais ir oro pajėgomis, tačiau daugumoje kategorijų Baltijos šalių rodikliai yra gana panašūs.

Štai detalesnis palyginimas vertinant kariuomenių pajėgumų pasiskirstymą tarp skirtingų sričių skaitiniu indeksu:

Verta pastebėti, jog finansiniai rodikliai rodo, kad Lietuva regione turi didžiausius gynybos išteklius. Pagal „Global Firepower“ duomenis, šalies gynybos biudžetas yra gerokai didesnis nei Latvijos ir Estijos.

Štai kaip Baltijos šalių gynybos biudžetai (JAV doleriais) atrodo pagal šių metų sausio duomenis:

• Lietuva – 5,65 mlrd. (55 vieta pasaulyje)
• Estija – 2,37 mlrd. (75 vieta)
• Latvija – 42 mln. (140 vieta)

Ką iš tikrųjų reiškia tokie reitingai

Šie pasauliniai reitingai vertina bendrą valstybės karinį potencialą, tačiau ne visada tiksliai atspindi realias gynybos galimybes. Mažesnės NATO valstybės dažnai atrodo silpnesnės vien dėl riboto gyventojų skaičiaus ar technikos kiekio.

Tačiau Baltijos šalys yra kolektyvinės gynybos aljanso dalis, todėl jų saugumą stiprina ir NATO sąjungininkų pajėgos. Dėl šios priežasties regiono karinė galia realybėje yra gerokai didesnė, nei gali atrodyti vien iš tokių pasaulinių reitingų lentelių.

Taigi, nors pasauliniame kariuomenių reitinge Baltijos valstybės užima gana žemas pozicijas, regiono saugumas turėtų būti vertinamas platesniame NATO gynybos kontekste.

DAUGIAU ŠIA TEMA SKAITYKITE: Pirmasis bendras NATO šalių gyventojų tyrimas atskleidė, kas gintų savo valstybę – štai ką sako lietuviai