Mokslininkai imasi klimato „jungiklio“? Pavojingiausios geoinžinerijos idėjos

Klimato krizė verčia mokslininkus ir inžinierius svarstyti ne tik tradicinius sprendimus, tokius kaip išmetamųjų dujų mažinimas, bet radikalesnes technologines galimybes – nuo Arkties ledo užšaldymo iki debesų balinimo. Tai idėjos, kurios siekia fiziškai keisti Žemės sistemos procesus, kad sulėtintų ar net „pakeistų“ klimato kaitos pasekmes. Visgi, ar jos tikrai išsigelbėjimas?

Dėmesio sulaukusios geoinžinerijos idėjos

Visos inžinierių suprojektuotos idėjos siūlo skirtingus būdus dirbtinai paveikti klimato ar ledo procesus, tačiau kartu dar turi ir nemažai neišspręstų iššūkių.

Stratosferinių aerozolių injekcija

Štai viena tokių idėjų yra „stratosferinių aerozolių injekcija“. Mokslininkai siūlo į viršutinius atmosferos sluoksnius išleisti saulės šviesą atspindinčias daleles. Ji galėtų sumažinti į Žemę patenkančios saulės energijos kiekį ir laikinai atvėsinti planetą.

Jūros „užuolaidos“

Tuo tarpu vandenyje galėtų būti įrengiamos jūros užtvaros. Jūros dugne plūduriuojančios konstrukcijos, kurios sustabdytų šilto vandenyno vandens patekimą po ledu. Tai tiesiogiai sulėtintų jo tirpimą iš apačios.

Sezoninis jūros valdymas

Trečioji idėja susijusi su jūros ledo valdymu, padedant jam „išgyventi“ vasarą ir dirbtinai stiprinant žiemą. Vienas tokių būdų yra užpumpuoti jūros vandens ant ledo, kad jis sušaltų ir taptų storesnis.

Kitas – pabarstyti ledą labai smulkiomis stiklo dalelėmis, kurios atspindėtų ženkliai daugiau saulės šviesos ir neleistų ledui taip greitai tirpti.

Vandens šalinimas

Ketvirtasis metodas, kovojant su jūros lygio kilimo grėsme Antarktidoje, yra vandens šalinimas iš ledynų. Po jais kaupiasi vanduo, kuris ir paskatina jų judesį. Pašalinus vandenį, esantį po ledu, ledynas taptų stabilesnis.

Vandenyno tręšimas

Paskutinioji geoinžinerinė idėja, kovojant su klimato krize, pasak mokslininkų, galėtų būti „vandenyno tręšimas“. Papildomų maistinių medžiagų, kaip geležis, nuolatinis tiekimas užtikrintų anglies dioksido mažinimą. Atsirastų daugiau fitoplanktonų, kurie sugeria anglies dvideginį.

Diskusijos akademinėje bendruomenėje

Nors aptartos idėjos ir žada proveržį bei efektyvesnius sprendimus klimato kaitos šešėlyje, daugelis jų yra teorinės. Yra prielaidų tikėti, kad tai atneštų pozityvius pokyčius, tačiau dar daugiau yra neatsakytų klausimų.

Dar praeitų metų rudenį mokslininkai sukritikavo šias poliarinės geoinžinerijos idėjas. „Frontiers in Science“ publikuotame tyrime teigta, kad mokslininkai dar negali atsakyti, kaip visa tai paveiktų vandenyno ekosistemą, regioninį klimatą ar ozono sluoksnį.

O yra ir realių pavyzdžių – Dubajuje kilusi įspūdinga liūtis ir sukeltas potvynis buvo siejamas su dirbtiniu lietumi (skaitykite čia).

Kita vertus, dalis jų, bent kol kas, yra technologiškai sudėtingi – didelių investicijų ir milžiniškos energijos poreikis neleidžia to įgyvendinti praktiškai.

Kai pasauliui vis sunkiau kovoti su anglies dioksido kiekiu, šie būdai išlieka viena iš galimų alternatyvų. Visgi, greitu metu jų įgyvendinimas praktiškai neįmanomas, o mokslininkai ir toliau perspėja apie augančias klimato kaitos grėsmes.

DAUGIAU SKAITYKITE: Pasauliui nepavyko pažaboti CO₂: 2025 metais – rekordinė tarša