„Nojaus arka“ kosmose? Mėnulyje planuoja įkurti biosaugyklą retoms gyvūnų rūšims

Mokslininkai pasiūlė unikalią idėją – Mėnulyje pastatyti „Nojaus arką“, į kurią būtų siunčiami užšaldyti nykstančių Žemės gyvūnų rūšių mėginiai. Ši „arka”, dar vadinama biorepozitoriumu, būtų užšaldyta saugykla. 

Saugykla greičiausiai būtų pastatyta Mėnulio šiauriniame arba pietiniame ašigalyje, kur temperatūra siekia -200 °C, o krateriai sukuria nuolatinį šešėlį. Tai reikštų, kad užšaldytai saugyklai nereikėtų aktyvaus maitinimo šaltinio, nes ją maitintų šalta temperatūra.

Prie šio projekto dirba geriausių pasaulio universitetų, įskaitant Harvardo ir Smitsono, mokslininkai.

Projekto analogas jau įkurtas Žemėje

Oksfordo universiteto akademiniame leidinyje „BioScience“ paskelbtame straipsnyje rašoma, kad mokslininkai jau pradėjo kurti šios saugyklos protokolą. Tačiau jie susiduria su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, kaip užšaldytus mėginius apsaugoti keliaujant kosmose.

Norvegijai priklausančiame salyne Svalbarde, kuris yra Arkties vandenyne, jau yra įrengta užšaldyta saugykla, panaši į tą, kurią siūloma įrengti kosmose.

Mokslininkai teigia, kad dar viena bazė Mėnulyje būtų geras „atsarginis planas“ šalia jau esančios čia, Žemėje.

Tokia biologinė saugykla apsaugotų biologinę įvairovę ir veiktų kaip apsidraudimas nuo tam tikrų gyvybės rūšių išnykimo Žemėje dėl stichinių nelaimių, klimato kaitos, per didelio gyventojų skaičiaus išteklių išeikvojimo, karų, socialinių, ekonominių grėsmių ir kitų priežasčių.

Pasitelks kriokonservavimo metodą

Mėnulyje veikianti biologinė saugykla pirmiausia būtų skirta gyviems, kriokonservuotiems labiausiai rizikuojančių išnykti Žemės gyvūnų mėginiams.

Mokslininkai planuoja pirmiausia dėmesį skirti šių gyvūnų odos mėginių su fibroblastų ląstelėmis kriokonservavimui. 

Spėjama, kad šio projekto įgyvendinimas truks dešimtmečius. Tam, kad jis būtų sėkmingai įgyvendintas, svarbu, kad bendradarbiautų įvairios šalys, tarptautinės agentūros ir kiti suinteresuoti subjektai.

Yra žinoma, kad NASA taip pat domisi Mėnulio šiauriniu ir pietiniu ašigaliais, nes juose yra ledo, kuris galėtų padėti ten įkurti žmonių koloniją.

Tuo tarpu šio projekto mokslininkai pabrėžia, kad Žemės gyvybės apsauga turi būti svarbiausias prioritetas skubant į Mėnulio vietas, skirtas pramonei ir daugelio rūšių mokslui.