„Neuralink“ pristato, kaip pacientas, naudodamasis telepatija, žaidžia žaidimus proto galia

Apie fizinę proto integraciją su mašina gali būti nemalonu galvoti. Kažkas, kas susiję su idėja implantuoti elektrodus, mikroschemas ar ką nors nebiologiško į subtilų smegenų mechanizmą, gali sukelti baugių minčių. Tačiau „Neuralink“ paskelbė gyvą transliaciją, kurioje pacientas, naudodamas dirbtinius smegenų implantus, vadinamus „Telepathy“, žaidžia žaidimus.

Implantas pakeitė žmogaus gyvenimą

Per „Twitter“ tiesioginę transliaciją prie paciento Nolando Arbaugh prisijungė „Neuralink“ inžinierius ir pademonstravo, kaip implantas pakeitė jo gyvenimą. Arbaugh buvo sužeistas per nelaimingą atsitikimą nardymo metu, dėl kurio išniro C4 ir C5 slanksteliai, paralyžiuojantys jį nuo pečių žemyn.

Po sausio mėnesį atliktos „Telepathy“ implantacijos, kai smegenų ir kompiuterio sąsaja buvo chirurginiu būdu implantuota į smegenų sritį, kuri „kontroliuoja ketinimą judėti“, kartu su itin plonomis gijomis, padedančiomis perduoti signalus tarp jų, Arbaugh sako, kad jis gali valdyti kompiuterio kursorių ekrane, todėl gali žaisti žaidimus.

Transliacijoje jis demonstruoja, kaip šiuo judesiu žaidžia šachmatais, tačiau jis taip pat, matyt, mėgsta žaidimą „Civilizacija VI“, kurį anksčiau buvo nustojęs žaisti, bet sako, kad dėl šio prietaiso gali valandų valandas juo mėgautis.

Nors anksčiau jis galėjo šiek tiek ribotai valdyti jutiklinį ekraną naudodamas burnos lazdelę, Arbaugh dėkoja bendrovei už suteiktą galimybę vėl efektyviai žaisti žaidimus ir prisipažįsta, kad gavęs implantą jis iki šešių ryto žaidė „Civ VI“.

„Neuralink“ jau seniai sulaukia didelio atgarsio

Nuo pat „Neuralink“ sukūrimo 2016 m. ji sulaukė didžiulio atgarsio, visų pirma todėl, kad jos įkūrėjas Elonas Muskas niekada nenutolsta nuo skambių laikraščių antraščių.

Kadangi pastaruoju metu kilo įvairių nesutarimų, pradedant kaltinimais ir baimės kultūra darbe ir baigiant išties siaubingais pranešimais apie bandymų su gyvūnais slėpimą, turbūt nenuostabu, kad bendrovė norėtų sulaukti teigiamos reklamos.

Vis dėlto sunku nežiūrėti į žmogų, kuriam grąžinta džiaugsminga gyvenimo dalis, nors anksčiau tai galbūt atrodė neįtikėtina galimybė, ir nejausti emocijų dėl tokio įvykio svarbos.

Nors „Neuralink“ vis dar yra ankstyvojoje klinikinių tyrimų su žmonėmis stadijoje, praėjusių metų gegužę gavusi leidimą atlikti pirmuosius bandymus, neatrodo tikėtina, kad jos kuriama technologija sulauks plataus pritarimo ir pritaikymo, kol nebus atlikta daug daugiau bandymų.

Medicininiai bandymai, kaip žinia, atliekami lėtai, ir tam yra rimta priežastis, nes prieš pradedant naudoti vartotojams, reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog technologija yra saugi.

Šiuo atžvilgiu Elonas Muskas turi keletą toli siekiančių idėjų. Anksčiau jis yra kalbėjęs apie ilgalaikius bendrovės tikslus, kurie apima „simbiozę su dirbtiniu intelektu“ ir „kažką analogiško vaizdo žaidimui, pavyzdžiui, išsaugotą žaidimo situaciją, kai galima atnaujinti ir įkelti paskutinę būseną“.

Nors šios vizijos šiuo metu yra toli pažengusios, kol kas atrodo, kad technologija gali turėti tam tikros pradinės naudos riboto judėjimo žmonėms, nors norint patikrinti pirminius rezultatus reikės daug ilgesnių bandymų.