Netradicinis tyrimas: stresą keliantys žmonės gali paspartinti biologinį senėjimą mėnesiais

Naujas JAV mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale „PNAS“ vasario 18 dieną, atskleidė, kad stresą keliantys žmonės gali būti susiję su spartesniu biologiniu senėjimu ir prastesniais sveikatos rodikliais. Analizuodami daugiau nei 2 tūkst. suaugusiųjų duomenis, tyrėjai nustatė, kad kiekvienas papildomas neigiamas socialinis ryšys gali būti siejamas su iki 10 mėnesių didesniu biologiniu amžiumi.

Neigiami santykiai – ne tik emocinis diskomfortas

JAV mokslininkai naujame tyrime netradiciškai pažvelgė į senėjimo sritį ir išanalizavo, kaip neigiami socialiai santykiai gali būti su tuo susiję. Tyrime analizuoti asmenys, vadinami terminu hasslers – tai žmonės, kurie kelia stresą, konfliktus ar nuolatinę įtampą.

Mokslininkai nustatė, kad šie neigiami socialiniai kontaktai nėra tik emocinė našta. Jie susiję su objektyviais biologiniais pokyčiais, kurie gali pagreitinti organizmo senėjimą. Tai reiškia, kad socialinė aplinka gali veikti ne tik savijautą, bet ir fiziologinius procesus.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvienas toks ryšys buvo siejamas su maždaug 1,5 proc. spartesniu senėjimo tempu – žmonės buvo vidutiniškai 9 mėnesiais biologiškai vyresni.

Biologinis amžius šiame tyrime buvo vertinamas naudojant pažangius epigenetinius metodus – vadinamuosius DNR metilinimo „laikrodžius“. Šie biologiniai rodikliai leidžia gana tiksliai nustatyti, kaip greitai organizmas sensta ląstelių lygiu, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.

Ne visi santykiai veikia vienodai

Tyrime nustatyta, kad ne visi santykiai turėjo vienodą poveikį. Didžiausias neigiamas efektas buvo susijęs su draugais ir šeimos nariais, o ne su partneriais.

Mokslininkų teigimu, tai gali būti dėl to, jog partnerystėse dažnai išlieka ir teigiamų aspektų, kaip vienatvės mažinimas, todėl jie gali iš dalies kompensuoti patiriamą stresą.

Kaip tai įmanoma?

Mokslininkai aiškina, kad pagrindinis dėmesys čia turi būti skiriamas lėtiniam stresui. Nuolatinė įtampa gali skatinti uždegiminius procesus, keisti hormonų pusiausvyrą ir silpninti imuninę sistemą. Tyrėjų teigimu, ilgainiui tai lemia spartesnį ląstelių senėjimą ir didesnę įvairių ligų riziką.

Visgi kol kas tyrimas tik nustatė statistinį ryšį, bet nenurodė tiesioginės priežasties. Tai reiškia, kad nors stresą keliantys santykiai siejami su greitesniu biologiniu senėjimu, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jie jį tik tiesiogiai sukelia.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kiek Lietuvoje gyvena vyrai ir moterys? Eurostato duomenys rodo vieną didžiausių skirtumų Europoje

Svarbu ne kiekis, o kokybė

Iki šiol moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama vienatvės žalai, pabrėžiant, kad socialinių ryšių trūkumas didina ligų ir ankstyvos mirties riziką. Tačiau naujausi duomenys leidžia pažvelgti į šią temą plačiau – atkreipiant dėmesį, kad ne mažiau yra svarbi santykių kokybė. Net ir turint platų socialinį ratą, konfliktiški ar nuolatinę įtampą keliantys santykiai gali veikti kaip lėtinis streso šaltinis ir turėti ilgalaikių pasekmių organizmui.

Tuo pat metu tyrimas papildo vis gausėjančius įrodymus, kad socialinė aplinka yra reikšmingas sveikatos veiksnys, veikiantis ne tik emocinę savijautą, bet ir biologinius procesus.

DAUGIAU ŠIA TEMA: Kodėl šiandien stresas vargina labiau nei prieš 10 metų – mokslas turi atsakymą