Skip to content
Negalite gyventi be cukraus? Mokslininkai teigia atradę išeitį, kuri jus išgelbės

Negalite gyventi be cukraus Mokslininkai teigia atrade iseiti kuri jus isgelbes

Negalite gyventi be cukraus? Mokslininkai teigia atradę išeitį, kuri jus išgelbės

Negalite atsispirti saldumynams? Pasirodo, kad noras valgyti saldžiai gali būti užkoduotas genuose. Naujas tarptautinis tyrimas atskleidė, kad genetiniai sukrazės-izomaltazės (SI) geno skirtumai organizme lemia potraukį cukrui. Šis atradimas gali atverti duris tiksliniam gydymui, kuris padėtų sumažinti cukraus suvartojimą ir pagerinti medžiagų apykaitą visos populiacijos mastu.  

REKLAMA

Cukraus pertekliaus pavojai sveikatai

Perteklinis cukraus suvartojimas yra viena iš nutukimo ir 2 tipo diabeto priežasčių. Taip pat per didelis cukraus suvartojimas siejamas su didesne hipertenzijos, vėžio, širdies ligų rizika.

Žinoma ir tai, kad jei kasdienėje mityboje yra gausu sacharozės, dažniau kankina aknė, nuotaikos svyravimai, greitėja senėjimo procesai ląsteliniu lygmeniu.

REKLAMA

Tuo tarpu genetiniai sacharozės virškinimo defektai siejami su dirgliosios žarnos sindromu, kuris pasireiškia iki 10 proc. žmonių.

Kaip vyko tyrimas?

Pirmiausia mokslininkai pradėjo tirti pelių, neturinčių SI geno, mitybos įpročius. Jie nustatė, kad šios pelės suvartoja daug mažiau cukraus ir neteikia jam pirmenybės renkantis maistą. Vėliau ši išvada buvo išbandyta tiriant 6000 Grenlandijos ir virš 134 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų.

Mokslininkai taikė nutrigenetikos metodą, kad suprastų, kokią įtaką SI geno genetinė variacija turi cukraus suvartojimui ir pirmenybei mityboje žmonėms. 

REKLAMA

Nustatyta, kad Grenlandijoje gyvenantys asmenys, visiškai negalintys virškinti su maistu gaunamos sacharozės, vartojo daug mažiau cukraus turinčių maisto produktų, o Jungtinėje Karalystėje gyvenantys žmonės, turintys defektinį, iš dalies veikiantį SI geną, mažiau mėgo sacharozės turinčius maisto produktus. 

„Mūsų tyrimas rodo, kad genetiniai gebėjimo virškinti su maistu gaunamą sacharozę skirtumai gali turėti įtakos ne tik tam, kiek cukraus suvalgome, bet ir tam, kiek mums patinka saldus maistas“, – teigė vienas iš tyrimo vadovų, Notingemo universiteto mokslininkas dr. Peteris Aldissas.

Tyrimo reikšmė visuomenei

P. Aldissas pabrėžė, kad tyrimo išvados atveria galimybę tikslingai nukreipti SI geną, kad būtų galima selektyviai sumažinti sacharozės suvartojimą populiacijos lygmeniu.

Jis nurodė, kad ateityje mokslininkams bus lengviau kurti naujus gydymo būdus, kurie padėtų sumažinti sacharozės suvartojimą ir pagerinti virškinimo bei medžiagų apykaitos veiklą.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
8

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.