Nauja simuliacija atskleidė: evakuotis iš lėktuvo pavyktų ne visiems

Nauja kompiuterinė avarinės evakuacijos simuliacija parodė, kad keleiviams palikti lėktuvą gali prireikti gerokai daugiau laiko, nei numato saugos standartai. Tyrėjai modeliavo evakuaciją iš „Airbus A320“ – vieno dažniausiai naudojamų keleivinių lėktuvų ir nustatė, kad net palankiausiomis sąlygomis keleiviams prireikė daugiau nei dviejų minučių.

Kaip buvo atlikta simuliacija

Tyrime, paskelbtame „AIP Advances“, mokslininkai analizavo scenarijų, kuriame lėktuve kyla gaisras abiejuose varikliuose. Tokiu atveju virš sparnų esantys avariniai išėjimai laikomi nepasiekiamais, todėl keleiviai turi naudotis tik keturiais priekyje ir gale esančiais išėjimais.

Simuliacijai mokslininkai sukūrė tikslų „Airbus A320“ salono kompiuterinį modelį, naudodami kompiuterinio projektavimo (CAD) duomenis. Žmonių judėjimas lėktuve buvo modeliuotas naudojant pramonėje taikomą evakuacijos modeliavimo programinę įrangą „Pathfinder“, kuri leidžia analizuoti žmonių srautus siaurose erdvėse ir prognozuoti, kaip susidaro spūstys.

Iš viso buvo sukurti 27 skirtingi scenarijai – trys salono išdėstymo variantai, trys skirtingi vyresnių nei 60 metų keleivių modeliai ir trys jų pasiskirstymo situacijos salone.

Ką parodė simuliacijos rezultatai

Visų scenarijų analizė parodė, kad 90 sekundžių evakuacijos riba praktiškai nebuvo pasiekta nė vienu atveju. Net greičiausioje simuliacijoje visiems keleiviams palikti lėktuvą prireikė apie 141 sekundės, o kai kuriais scenarijais evakuacija užtruko dar ilgiau.

Taip pat rezultatai parodė, kad didelę įtaką turi keleivių amžius ir jų judėjimo greitis. Didėjant vyresnių nei 60 metų keleivių daliai, bendras evakuacijos laikas ilgėjo. Ekspertų teigimu, taip nutinka todėl, kad lėtesnis judėjimas siaurame lėktuvo koridoriuje greitai sukelia spūstis, kurios sulėtina visų kitų keleivių judėjimą.

Kuris scenarijus pasirodė saugiausias

Modeliavimas taip pat padėjo nustatyti, kokia sėdimų vietų struktūra galėtų būti palankiausia evakuacijai. Tyrėjų teigimu, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai skirtingo mobilumo keleiviai salone paskirstomi tolygiai, o ne susodinami vienoje vietoje.

Tokiu atveju žmonių srautai koridoriuje pasiskirsto tolygiau ir sumažėja spūsčių tikimybė prie avarinių išėjimų. Nors skirtumai tarp scenarijų ne visada buvo dideli, simuliacijos aiškiai parodė, kad keleivių pasiskirstymas gali turėti apčiuopiamą poveikį evakuacijos laikui.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Google“ paskelbė, kada geriausia pirkti skrydžių bilietus – ir pateikė netikėtų įžvalgų

Ką tai gali reikšti keleivių saugai

Nors realios avarinės situacijos lėktuvuose pasitaiko retai, tyrimas parodo, kad keleivių judėjimas ir jų pasiskirstymas salone gali turėti didelę įtaką tam, kaip greitai pavyks palikti orlaivį kritiniu momentu.

Kartu jos padeda geriau suprasti, kaip žmonės elgiasi ekstremaliose situacijose ir tobulinti lėktuvų salonų išdėstymą, evakuacijos instrukcijas ar net keleivių sėdėjimo strategijas.