Naudojate dirbtinį intelektą kasdien? 5 būdai išlaikyti kritinį mąstymą

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau tapo daugelio žmonių kasdienybės palydovu – nuo buities klausimų iki „pagalbininko“ darbo procesuose. Visgi ne vienas tyrimas rodo, kad ši technologija gali silpninti kritinį mąstymą ir kenkti pažintiniams gebėjimams. Tuo tarpu su „Business Insider“ kalbėję ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė rizika kyla tuomet, kai DI naudojamas pasyviai – kaip greitas atsakymų šaltinis, o ne įrankis, skirtas mąstymui gilinti. Būtent jie dalijasi penkiais patarimais, kurie leis neatsisakyti šių įrankių naudojimo, bet tuo pačiu ir nekenkti sau.

„Klaidingo produktyvumo“ efektas

Nors DI įrankiai dažnai siejami su didesniu produktyvumu, ypatingai verslo aplinkoje, tačiau realybė ne visada tokia pozityvi. „Business Insider“ kalbinti ekspertai, tarp jų technologijų bendrovės „Cisco“ viceprezidentas Anuragas Dhingra, konsultacijų ir audito įmonės „PwC“ DI strategijos vadovė Geetha Rajana, Kalifornijos universiteto San Franciske neurologijos profesorius Michaelas Merzenichas ir JAV banko „Bank of America“ DI mokymų vadovas Mike’as Wynnas, pabrėžia, kad dalį laiko, kurį, atrodo, sutaupome naudodami DI, vėliau tenka skirti informacijos tikrinimui ar klaidų taisymui.

Pasak jų, tai sukuria „klaidingo produktyvumo“ jausmą, kai atrodo, kad dirbame greičiau, tačiau iš tiesų dalį darbo tiesiog perkeliame į kitą etapą.

Vis dėlto didžiausia rizika kyla ne dėl pačių klaidų, o dėl vartotojų elgesio. Kai DI atsakymais pradedama pasitikėti aklai, dalis mąstymo proceso tiesiog „perleidžiama“ technologijai. Būtent todėl ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti aktyvų santykį su informacija ir DI naudoti kaip pagalbininką, o ne pakaitalą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Dirbtinis intelektas apgauna jūsų pasitikėjimą savimi: mokslininkai atskleidžia, kaip

Taigi, norint išvengti šių rizikų, svarbu keisti ne įrankius, o savo įpročius. Ekspertai pateikia penkis būdus, kurie padeda išlaikyti aktyvų mąstymą naudojant DI.

1. Gilinkitės į temas

Ekspertai pabrėžia, kad vienas svarbiausių būdų išlaikyti kritinį mąstymą – nuosekliai gilintis į pasirinktą sritį, o ne apsiriboti greitais atsakymais. Technologijų bendrovės „Cisco“ viceprezidentas Anuragas Dhingra teigia, kad pats skiria daug laiko suprasti, kaip veikia DI modeliai (mes tai esame aptarę čia), o juos naudoja tik kaip įrankį informacijai geriau įsisavinti.

Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką – neapsiriboti vienu DI atsakymu. Jei tema svarbi, verta ją pasitikrinti keliuose šaltiniuose, pabandyti suprasti, kodėl atsakymas yra būtent toks, o ne tik jį nukopijuoti.

2. Pirmiausia rašykite patys

Savo idėjų suformulavimas be DI pagalbos padeda išlaikyti aktyvų mąstymą. Ekspertų teigimu, būtent šiame etape vyksta svarbiausias darbas – žmogus analizuoja informaciją, dėlioja argumentus ir formuoja savo poziciją, o ne tik reaguoja į jau pateiktą atsakymą.

Vis dažniau pastebima, kad pradėjus nuo DI sugeneruoto teksto šis procesas sutrumpėja – vietoje kūrimo lieka tik redagavimas. Nors tai gali atrodyti efektyvu, ilgainiui silpnėja gebėjimas savarankiškai struktūruoti mintis ir kritiškai vertinti informaciją.

Ekspertai rekomenduoja pirmiausia pasidaryti savo juodraštį, o tik tada pasitelkti DI kaip pagalbininką – patikrinti logiką, pasiūlyti alternatyvių formuluočių ar išplėsti mintis.

3. Sąmoningai rinkitės sudėtingesnį kelią

Nors DI leidžia išvengti sudėtingesnių užduočių, būtent jos yra svarbiausios mąstymo lavinimui.

Neurologijos profesorius Michaelas Merzenichas atkreipia dėmesį, kad smegenys stiprėja tik tada, kai yra „apkraunamos“ – sprendžiant problemas, darant klaidas ir ieškant sprendimų savarankiškai.

Tai reiškia, kad nuolatinis DI naudojimas gali turėti priešingą efektą: vietoje mokymosi atsiranda įprotis apeiti sudėtingus procesus.

4. Prieš klausdami – pagalvokite, ko iš tiesų reikia

Dar viena dažna klaida – DI naudojimas kaip paieškos sistemos alternatyvos, neapibrėžiant aiškaus tikslo.

„Bank of America“ atstovas Mike’as Wynnas pabrėžia, kad DI gali pagerinti sprendimų priėmimą, tačiau tik tada, kai vartotojas aiškiai supranta, kokio rezultato siekia. Priešingu atveju atsakymai priimami mechaniškai, be realaus vertinimo.

Iš esmės tai reiškia tai, kad prieš kreipiantis į DI verta sau užduoti kelis paprastus klausimus: kam man reikia šios informacijos, kaip ją panaudosiu ir ar man reikia trumpo atsakymo, ar gilesnės analizės. Toks trumpas sustojimas leidžia ne tik gauti tikslesnį atsakymą, bet ir išlaikyti aktyvų mąstymą – vietoje to, kad sprendimą už jus aklai priimtų pats įrankis.

5. Ugdykite gebėjimą atsirinkti informaciją

Didėjant DI generuojamo turinio kiekiui, kritinis vertinimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ekspertų teigimu, šiandien vis svarbiau ne tik rasti informaciją, bet ir gebėti atsirinkti, kuri yra patikima, o kuri – klaidinanti ar neišsami.

Kartu atkreipiamas dėmesys į vadinamąją „kompetencijos iliuziją“ – situaciją, kai DI sugeneruotas turinys atrodo kaip mūsų pačių darbas, nors iš tikrųjų jo iki galo nesuprantame.

Vienas paprasčiausių būdų to išvengti – pabandyti paaiškinti gautą informaciją savo žodžiais. Jei to padaryti nepavyksta, tikėtina, kad ji nebuvo tinkamai suprasta. Tai leidžia ne tik patikrinti žinias, bet ir išlaikyti aktyvų, o ne pasyvų santykį su DI pateikiamu turiniu.

Pabaigai: į ką dėmesį atkreipti rekomenduoja TechNaujienos.lt

DI šiandien dažnai jau naudojamas automatiškai – vos tik kyla klausimas, iškart ieškome atsakymo. Tačiau būtent ši vieta ir yra svarbiausia. Jei DI tampa pirmu žingsniu, ilgainiui mažiau galvojame patys. Jei jis naudojamas tik po to, kai pabandome suprasti ar išspręsti problemą – jis išlieka naudingas įrankis. Todėl verta tiesiog stebėti vieną dalyką – ar DI padeda jums galvoti, ar galvoja už jus.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad ilgainiui DI gali ne tik atsakyti į klausimus, bet ir formuoti mūsų požiūrį. Jei nuolat remiamės tuo pačiu įrankiu, kyla rizika įstrigti „patogių atsakymų“ rate – kai gauname ne įvairias perspektyvas, o tik tai, kas atrodo greičiausia ir paprasčiausia.

Būtent todėl verta sąmoningai ieškoti skirtingų šaltinių, būtinai pasitikrinti informaciją už DI ribų ir nebijoti suabejoti net iš pirmo žvilgsnio įtikinamais atsakymais.

Dar keletą rizikų, į kurias verta atkreipti dėmesį, aptarėme ankstesniame straipsnyje: Kaip žmonės pakliūva į DI priklausomybės spąstus: 3 dalykai, kuriuos privalote žinoti