Mokslininkė įspėja: „Dirbtinis intelektas gali atimti iš žmogaus galimybę priešintis ar gintis“

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia mūsų kasdienybę – nuo bendravimo su kitais žmonėmis, pokalbių su virtualiais asistentais iki automatizuotų sprendimų darbe. Tačiau Australijos Charleso Darwino universiteto (CDU) mokslininkai įspėja: tai, ko nesuprantame apie DI, gali kelti grėsmę žmogaus teisėms ir orumui visame pasaulyje. Jų teigimu, DI gali skatinti diskriminaciją ir nelygybę, pažeisti privatumą ar net suvaržyti žmogaus laisves.

Nematomas DI pavojus 

Pagrindinė tyrimo autorė, CDU Teisės mokyklos profesorė dr. Maria Salvatrice Randazzo tikina, kad nors DI sparčiai keičia Vakarų teisines ir etines sistemas, šie pokyčiai nėra vien teigiami.

Anot jos, DI transformacija griauna demokratinius principus ir dar labiau įtvirtina socialinę nelygybę. 

Viena iš didžiausių problemų – reguliavimo spragos.

Šiuo metu galiojanti teisinė sistema dažnai neapsaugo žmogaus teisių, tokių kaip privatumas, apsauga nuo diskriminacijos, asmens autonomija ar intelektinė nuosavybė.

Šios spragos kyla dėl to, kad daugelis DI algoritminių modelių veikia kaip „juodosios dėžės“. 

„Juodosios dėžės“ problema

DI modelių veikimas kaip „juodųjų dėžių“ reiškia, kad jų sprendimų priėmimo procesai yra neaiškūs, sunkiai atsekami ir nepaaiškinami net patiems kūrėjams. Būtent tai kelia rimtų iššūkių tiek teisingumui, tiek žmonių orumo apsaugai.

Tačiau, pasak M. Randazzo, didžiausia problema slypi ne tik tame, kad DI sistemos yra sunkiai perprantamos, bet ir tame, ką žmonija dėl to parranda.

Kitaip tariant, kai žmogus negali suprasti, kodėl vienaip ar kitaip buvo įvertintas DI sistemoje – pavyzdžiui, kodėl atmestas jo paskolos prašymas ar paraiška į darbą – iš jo atimama galimybė pasipriešinti ar apsiginti.

Dar blogiau – šis DI sprendimų neatsekamumas taps (ir jau tampa) normaliu reiškiniu. Tuo tarpiu DI atsakomybės už klaidas ar šališkumą – tiesiog nelieka. 

„Tokie modeliai veikia be jokio supratimo, ką reiškia sąžiningumas ar žmogaus orumas. Jie tik ieško dėsningumų, ir, juos atkartodami – priima sprendimus, kurių niekas negali paaiškinti ar pagrįsti“, – sako profesorė.

Jos nuomone, žavėjimasis DI technologijomis neturi užtemdyti fakto, kad šios technologijos, paliktos be priežiūros, gali tapti tylia grėsme demokratinėms vertybėms.

Pasauliniai požiūriai į DI valdymą: kodėl ES – perspektyviausias?

Šiuo metu pasaulyje vyrauja trys skirtingi DI valdymo modeliai, kuriuos atstovauja trys pagrindinės skaitmeninės galios: Jungtinės Valstijos, Kinija ir Europos Sąjunga. 

JAV laikosi į rinką orientuoto požiūrio, kur dominuoja technologijų pramonės interesai ir inovacijų laisvė. 

Kinija renkasi valstybės kontroliuojamą kryptį, kur DI vystomas griežtai prižiūrint vyriausybei. 

Tuo tarpu Europos Sąjunga stengiasi formuoti žmogaus teisių ir orumo principais grįstą, atsakingą reguliavimo sistemą.

Pasak M. Randazzo, ES pasirinkta kryptis yra daugiausiai žadanti, nes ji siekia apsaugoti žmogaus orumą bei teises. 

Tačiau, kaip ji teigia, vieno regiono pastangų nepakanka – be globalios atsakomybės ir bendrų taisyklių, net ir geriausi principai lieka pažeidžiami.

Jei DI plėtra nebus siejama su esminėmis žmogiškumo vertybėmis – gebėjimu pasirinkti, jausti, mąstyti atsakingai, rodyti empatiją ir užuojautą – kyla pavojus, kad būsimos technologijos ne pagerins žmogaus gyvenimą, o pavers jį vien skaitmeniniu vienetu, be orumo ir individualumo. 

„Žmonės negali tapti tik priemone technologiniams ar ekonominiams tikslams siekti – tai kertasi su pačiu žmogaus esmės suvokimu“, – pabrėžia M. Randazzo.