Mokslininkas atskleidė visą tiesą apie viešuosius tualetus – ką svarbu žinoti?

Viešieji tualetai dažnai kelia nepatogumų ir abejonių dėl higienos. Australijos Bondo universiteto molekulinės genetikos profesorius dr. Lotti Tajouri atskleidžia, ką iš tiesų reikia žinoti apie viešųjų tualetų higieną ir kokia jų tikroji rizika sveikatai.

Kas iš tiesų slepiasi viešajame tualete?

Pasak L. Tajouri, sveiki suaugusieji kasdien išskiria daugiau nei litrą šlapimo ir apie 100 gramų išmatų. Per šlapimą ir išmatas iš organizmo pašalinamos įvairios bakterijos ir virusai, kurie patenka į tualetą. Ypač daug kenksmingų mikrobų gali paskleisti žmonės, sergantys viduriavimu.

Viešieji tualetai, kuriais dažnai naudojasi daug žmonių ir kurie nėra valomi pakankamai reguliariai, tampa tikru „mikrobų kokteiliu“.

Ant klozeto dangčio ir aplinkinių paviršių randama įvairių mikrobų, tarp kurių – žarnyno bakterijos (E. coli, Klebsiella, Enterococcus) ir virusai (norovirusas, rotavirusas), galintys sukelti vėmimą ir viduriavimą. 

Taip pat aptinkamos odos bakterijos, įskaitant Staphylococcus aureus ir jo atsparias atmainas, bei kitos bakterijos, kurios gali sukelti infekcijas. Be to, ant paviršių gali pasitaikyti parazitų kiaušinėlių ir vienaląsčių organizmų, sukeliančių pilvo skausmus. 

Svarbu ir tai, kad viešuosiuose tualetuose dažnai susidaro biofilmas – mikrobų sluoksnis, kuris kaupiasi po klozeto kraštais.

Ar klozeto dangtis – nešvariausia vieta?

Atsakymas – ne. Tyrimai rodo, kad viešųjų tualetų dangčiai dažnai turi mažiau mikrobų, nei durų rankenos, čiaupų rankenėlės ar nuleidimo mygtukai.

Viešieji tualetai judriose vietovėse naudojami šimtus ar net tūkstančius kartų per savaitę. Kai kurie valomi reguliariai, tačiau kiti – pavyzdžiui, parkuose ar stotelėse – tik kartą per dieną arba rečiau. Kuo rečiau plaunamas tualetas, tuo daugiau ten kaupiasi mikrobų. Nevalyto tualeto požymiai – šlapimo kvapas, nešvarios grindys ir matomi nešvarumai.

Tačiau didžiausia rizika nėra sėdėjimas ant dangčio, o tai, kas nutinka, kai nuleidžiate vandenį neuždengę dangčio. Tuomet į orą pakyla smulkių lašelių debesėlis, vadinamas „tualeto plunksna“, kuris gali pasklisti iki 2 metrų ir nešti bakterijas bei virusus.

Be to, jei žmonės būna tinkamai nenusiplovę rankų, naudodamiesi oro džiovintuvais jie išpučia bakterijas ir virusus į aplinką, ant savęs ir kitų.

Kaip plinta mikrobai viešuosiuose tualetuose?  

• Per odą – sėdint ant nešvaraus klozeto dangčio ar liečiant rankenėles mikrobai gali patekti į organizmą, jei odoje yra nubrozdinimų ar įplėšų.
• Liečiant veidą – jei po naudojimosi tualetu neplautomis rankomis liečiate akis, burną ar maistą, mikrobai gali patekti į kūną.
• Įkvepiant – mažose ar perpildytose patalpose galite įkvėpti mikroskopinių lašelių nuleisdami vandenį neuždengus klozeto dangčiu ar netinkamai naudojantis rankų džiovintuvu.

Kaip apsisaugoti naudojantis viešuoju telefonu?

Daugumai sveikų žmonių sėstis ant viešojo klozeto dangčio nėra rizikinga. Jei norite jaustis ramiau, galite prieš sėsdami ant klozeto nuvalyti dangtį servetėle, savo sudėtyje turinčia alkoholio, arba naudoti vienkartinį klozeto uždangalą.

Infekcijos dažniau plinta per nešvarias rankas, durų rankenas, tualeto „plunksną“ (vandens nuleidimo metu) ir per tualete naudojamus telefonus (nes ant jų greitai kaupiasi bakterijos), o ne per patį dangtį.

Pasinaudoję tualetu, kruopščiai nuplaukite rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių. Naudokite rankų dezinfekcinį gelį arba antibakterines servetėles, jei nėra muilo ar vandens.
Venkite oro džiovintuvų ir geriau naudokite popierines servetėles. Reguliariai valykite telefoną ir venkite jį naudoti tualete.

Be to, svarbu nesėdėti „pakibus“ virš klozeto – tai įtempia dubens raumenis, trukdo visiškai ištuštinti šlapimo pūslę ir gali sukelti netyčinį kūno skysčių išsiliejimą aplink.

Viršelio nuotrauka: www.vecteezy.com