Mokslininkai teigia radę metodą ateivių civilizacijoms aptikti – ką žinome?

Iš visų neatsakytų šiuolaikinio mokslo klausimų bene daugiausiai kalbama apie tai, ar esame vieninteliai visatoje. Naujajame tyrime nagrinėjamas kitas būdas, kaip galėtume aptikti išsivysčiusias civilizacijas. Jo esmė – energijos poreikis.

Atrastos egzoplanetos sustiprino susidomėjimą

Protingos gyvybės paieškos už Žemės ribų jau šimtmečius žavi mokslininkus, filosofus ir net įkvepia menininkus. 

Mūsų galaktikoje yra šimtai milijonų žvaigždžių, o visatoje – milijardai kitų galaktikų. Tad atrodo, kad tikimybė rasti kitas civilizacijas yra mūsų pusėje.

Per pastaruosius dešimtmečius atrasti tūkstančiai egzoplanetų dar labiau sustiprina susidomėjimą. Todėl mokslininkai radijo teleskopus ir kosminius zondus nukreipia į nežemiškos gyvybės paieškas. 

Pavyzdžiui, SETI (Search for Extraterrestrial Intelligence), nežemiškos intelektualios gyvybės paieškų programa, skenuoja dangų ieškodama neįprastų signalų ar pranešimų, kurie galėtų atskleisti pažangią civilizaciją. Tačiau, nepaisant didelių pastangų, šios paieškos nesėkmingos.

Civilizacijos paieškos pagal energiją

Kitas būdas – ieškoti pažangių civilizacijų pagal jų energetinius požymius. Tai novatoriška idėja, kuria siekiama nustatyti civilizacijas pagal dirbtinai sukurtus elektromagnetinio spektro modelius.

Žmonijos energijos poreikis didėjo, kai tapome pažangesni, todėl teoriškai bet kokioms labiau pažengusioms civilizacijoms reikėtų panaudoti daug daugiau energijos, nei naudojame dabar.

Gali būti, kad civilizacijos naudoja milžiniškas megastruktūras, pavyzdžiui, Dysono sferas, kad panaudotų energiją iš žvaigždžių. Būtent šių struktūrų galia arba jų poveikis žvaigždės šviesai gali būti aptinkamas.

Ką atskleidė tyrimas

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „The Astrophysical Journal“ teigiama, kad civilizacija, į juodąją skylę įvesdama medžiagą, galėtų iš jos gauti energiją. Dar įdomiau, kad šis procesas galėtų būti aptinkamas net už 17 000 šviesmečių.

Tyrimo komanda civilizacijas suskirstė pagal Kardaševo skalę, kuri vertina technologinę pažangą pagal civilizacijos sugebėjimą sukaupti ir panaudoti energiją. 

Taip pat buvo pasiūlyta alternatyvi skalė, kuri, remdamasi Kardaševo skale, įtraukia civilizacijos gebėjimą tyrinėti kosmosą nutolstant nuo savo gimtosios planetos.

Tyrime, paremtame teoriniu modeliu, nagrinėjama, kaip pažengusios civilizacijos galėtų naudoti energiją, pasitelkdamos Dysono sferas aplink pirmaprades juodąsias skyles. 

Komanda taip pat siūlo stebėjimo metodus, leidžiančius aptikti tokias struktūras naudojant infraraudonuosius ir submilimetrinius signalus.

Mokslininkai pabrėžia, kad tokie teleskopai kaip ALMA (Atakamos didžioji milimetrinė/submilimetrinė matrica) yra tinkami stebėjimams ir gali aptikti požymius ar net megastruktūras iki 5,4 kiloparseko atstumu.