Mokslininkai sukūrė didžiausią pasaulyje astronominę skaitmeninę kamerą dangaus žemėlapiui sudaryti

Nacionalinėje „SLAC“ greitintuvo laboratorijoje Silicio slėnyje baigta statyti LSST kamera, skirta „Vera C Rubin“ observatorijai Čilėje.

Didžiulio galingumo kamera

Pavadinta „Legacy Survey of Space and Time“ (LSST) kamera, ji gali daryti 3200 megapikselių raiškos nuotraukas. Vėluojama penkerius metus – o nuo projekto patvirtinimo praėjo beveik 12 metų – tačiau pagaliau prietaisas visiškai surinktas.

„Jo vaizdai tokie detalūs, kad juo būtų galima atskirti golfo kamuoliuką iš maždaug 24 kilometrų atstumo, o dangaus juosta būtų septynis kartus platesnė už Mėnulio pilnatį“, – džiaugėsi „Vera C Rubin“ observatorijos direktoriaus pavaduotojas Aaronas Roodmanas. „Šie vaizdai su milijardais žvaigždžių ir galaktikų padės atskleisti visatos paslaptis.“

LSST kamera bus sumontuota ant Simonyi tyrimo teleskopo, esančio Cerro Pachón – Andų kalno, iškilusio beveik 3 km virš jūros lygio, viršūnėje. Astronomai tikisi, kad milžiniška aparatūra – kai tik ji bus pristatyta – leis padaryti dar nematytos kokybės pietų pusrutulio dangaus nuotraukas.

„Pietinė Atakamos dykuma yra viena geriausių vietų astronomijos observatorijoms pasaulyje, o JAV ten turi teleskopus nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios“, – „The Register“ sakė Roodmanas.

„Observatorijos apylinkės yra nuostabios – dykuma yra spartietiška, bet graži vieta“, – pridūrė jis.

LSST kamera pradėta statyti beveik prieš devynerius metus iki šios dienos SLAC švarioje patalpoje, specialiai pritaikytoje šiam projektui. Kamera yra 3,73 m ilgio, 1,65 m aukščio ir sveria 2 800 kg.

Atsižvelgiant į milžiniškus matmenis, LSST kamera į observatoriją bus pristatyta tik gegužės mėnesį, pasakojo Roodmanas.

3,2 gigapikselių LSST kamera turi tris objektyvus, iš kurių didžiausias yra 1,57 m skersmens, ir 189 į 21 grupę susietus CCD jutiklius, suskirstytus į tinklelius. Kameros matymo laukas yra tik 3,5 laipsnio, o kas 20 sekundžių ji gali padaryti nuotrauką su 15 sekundžių trukmės ekspozicija.

Tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos tyrimai

LSST kameros tikslas – daugiausia gilinti tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos tyrimus. Tai dvi astrofizikos sąvokos, kurios nėra iki galo suprantamos – tamsioji energija, kaip teigiama, yra Visatos plėtimąsi lemianti jėga, o tamsiosios medžiagos neveikia šviesa ar elektromagnetinės bangos.

LSST kameros darytos nuotraukos gali atskleisti svarbių žinių apie tai, kaip tamsioji energija ir tamsioji medžiaga sąveikauja su visata.

Mokslininkai ieškos silpno gravitacinio lęšio – šviesą lenkiančio reiškinio, galinčio parodyti, kaip masė pasiskirsčiusi visatoje – įrodymų. Taip pat bus labai svarbu, kaip silpnasis gravitacinis lęšis kinta laikui bėgant.

Naujasis SLAC prietaisas nėra vienintelis, ieškantis tamsiosios energijos ir tamsiosios medžiagos. Panašią misiją vykdo ir Europos kosmoso agentūros Euklido kosminis teleskopas, skriejantis Lagranžo 2 taške (L2).

Žinoma, LSST kamerą galima naudoti ir senam geram žemėlapių sudarymui. Didelė kameros skiriamoji geba gali padėti sudaryti itin detalų Pieno kelio žemėlapį, ypač mažesnių objektų.

Kaip sakė Rubino observatorijos statybos direktorius profesorius Željko Ivezičius:

„Netrukus pradėsime kurti geriausią visų laikų filmą ir informatyviausią kada nors sudarytą naktinio dangaus žemėlapį.“

Rubono observatorijos duomenimis, žinomų objektų skaičius danguje gali padidėti net dešimt kartų, tačiau dar teks palaukti ir pamatyti.

Šis prietaisas potencialiai galėtų padėti rasti ankstyvus įspėjamuosius ženklus apie asteroidus, kurie, atrodo, pernelyg priartėja prie Žemės.