Mokslininkai: šis vienas pokytis padės išvengti 15 mln. mirčių per metus ir klimato katastrofos

„EAT-Lancet“ komisija, vienijanti mokslininkus iš viso pasaulio, peržiūrėjo ir atnaujino dar 2019 m. pateiktas įžvalgas apie maisto vaidmenį žmonių sveikatai, klimato kaitai, biologinei įvairovei ir darbo bei gyvenimo sąlygoms. Pasak ekspertų, maisto raciono transformacija padėtų „išgelbėti pasaulį“, o vien tik su švaria energija, klimato pokyčių nepasieksime.

Paslaptis – maisto produktuose

Komisija ketvirtadienį paviešino atnaujintą „EAT-Lancet“ ataskaitą, kurioje iš naujo apibrėžiama tai, kas yra sveika, tvari ir teisinga maisto sistema šiandieniame pasaulyje. Pagrindinė jų išvada teigia, kad be esminių maisto sistemos pokyčių, blogiausi klimato kaitos padariniai bus neišvengiami, net jei žmonės sėkmingai pereis prie švaresnės energijos.

Ši komisija dar 2019 m. pradėjo kalbėti apie drąsų norą įgyvendinti maisto sistemos reformą, o tai buvo vertinta, kaip „monumentalus istorinis tyrimas“.

Atnaujintose gairėse pateikiami nauji įrodymai apie maisto sistemos sveikatos, klimato, biologinės įvairovės ir teisingumo reikšmę. Iš naujo apžvelgiama „Planetos sveikatos dieta“ ir tikslai, kaip išmaitinti pasaulio gyventojus, neviršijant aplinkosauginių ribų ir mažinti neigiamą poveikį gamtai.

Milijonai išsaugotų gyvybių

15 milijonų mirčių kasmet padėtų išvengti „Planetos sveikatos dieta“ – teigia „EAT-Lancet“ komisija. Pasak jos, norint pagerinti savo sveikatą bei sumažinti visuotinį atšilimą, rekomenduojama per dieną suvalgyti po vieną porciją gyvūninės kilmės baltymų ir pieno produktų, o raudoną mėsą vartoti maždaug kartą per savaitę. Šios rekomendacijos ypatingai nukreiptos į išsivysčiusių šalių gyventojus, kur neproporcingas valgymas skatina klimato kainą.

Ši mitybos idėja pagrįsta ne vien aplinkosauginiais motyvais, įskaitant maisto švaistymą – ji yra suderinta su įvairiais sveikatos duomenimis, įvertinant ir tokių ligų kaip diabetas ar širdies kraujagyslių sutrikimų riziką, nulemiančią ankstyvą mirtį.

Mokslininkai tvirtina, kad apskritai, nagrinėjant klimato kaitą, biologinę įvairovę, vandens kokybę, žemės ūkį ir kt., didžiausias neigiamų pokyčių kaltininkas yra maistas, vedantis Žemę prie netinkamos gyventi planetos ribos. Tačiau svarbu atsižvelgti į nepriteklių – tai yra dar viena problema, kylanti dėl skurdo ir neleidžianti įgyvendinti šios idėjos dalyje regionų.

Skaičiuojama, kad vien pakeitus mitybos įpročius, įtraukiant daugiau augalinės kilmės produktų, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis galėtų sumažėti 15 proc.

Minėta komisija tikisi, kad lapkritį vykstančiose Jungtinių Tautų klimato kaitos derybose jiems pavyks sutarti, jog viso pasaulio šalių lyderiai į savo nacionalinę politiką įtrauktų mokslinį požiūrį į maisto sistemą.

Apie klimato iššūkius kiek anksčiau pasisakė ir tikinčiųjų bendruomenės vadovas: Ką naujasis popiežius Leonas XIV mano apie klimato technologijas?