Mokslininkai rado būdą sustabdyti sąnarių dėvėjimąsi – kremzlė gali ataugti be kamieninių ląstelių

Senstant ar po traumų sąnarių kremzlė dažnai palaipsniui nyksta, sukeldama skausmą, judėjimo apribojimus ir ilgainiui rimtesnes ligas. Iki šiol tokios problemos dažniausiai buvo tik malšinamos vaistais, o pažengusiais atvejais sprendžiamos sąnario keitimo operacijomis. Tačiau naujas Stanfordo mokslinių tyrimų etapas žada iš esmės pakeisti šį požiūrį ir pasiūlyti ilgaamžiškesnius sprendimus.

Naujas požiūris į sąnarių išsaugojimą

„Stanford Medicine“ atlikti tyrimai parodė, jog galima ne tik sustabdyti kremzlės nykimą, bet ir skatinti jos atsijauninimą be kamieninių ląstelių. Mokslininkų sukurta injekcija slopina su senėjimu susijusio baltymo (15-PGDH) veiklą, o tai leidžia ne tik atstatyti kremzlės sluoksnį, bet ir skatinti naujos formavimąsi.

Pirmieji bandymai atlikti pelių tyrimuose išsiskiria savo metodu – vietoj brangių ir sudėtingų procedūrų taikomas tikslinis biologinis poveikis, kuris skatina kremzlės atsinaujinimą. Nusilpusios ląstelės vėl pradeda formuoti tvirtą, funkcionalų audinį, kuris geriau sugeria krūvį ir padeda sąnariui judėti laisviau.

Pirmieji bandymai su žmogaus kremzlės audinio mėginiais taip pat buvo sėkmingi. Iš kelio protezavimo operacijų gauta medžiaga eksperimento metu pradėjo formuoti naują audinį.

Pakeistų kamieninių ląstelių terapijas

Anksčiau mokslininkai daugiausiai dėmesio skyrė kamieninių ląstelių terapijoms, kurių tikslas – transplantacijos ar audinių inžinerijos pagalba atkurti kremzlės sluoksnį. Tačiau šios procedūros yra sudėtingos, brangios ir ne visada praktiškai efektyvios.

Tuo tarpu šis tyrimas remiasi kremzlės ląstelių stimuliavimu. Jis nereikalauja transplantacijos ir išvengia daugelio su kamieninių ląstelių terapijomis susijusių techninių komplikacijų.

Ką tai reiškia pacientams

Tokie rezultatai leidžia manyti, kad ateityje kremzlės atsinaujinimą galės demonstruoti ne tik laboratorijoje sutelkti gyvūnų modeliai, tačiau ir žmonės. Toliau reikalingi klinikiniai tyrimai, kurie galėtų patvirtinti šiuos sprendimus ir padėtų gydyti tokias ligas kaip osteoartritas. Pirmieji ikiklinikiniai eksperimentai jau vyksta su geriama injekcijos versija gyvūnams.

Mokslininkai tikisi, kad šią procedūrą būtų galima ateityje derinti su kitais naujos kartos gydymo metodais, kaip bioaktyviais hidrogeliais ar elektros stimuliacija. Jie taip pat prisideda prie sąnario kremzlės atsinaujinimo ir nereikalauja chirurginio gydymo.

Šis atradimas svarbus ne tik dėl pačios technologijos, bet ir dėl to, kaip jis keičia požiūrį į sąnarių ligas. Ilgus metus kremzlės nykimas buvo laikomas beveik negrįžtamu procesu – tai, ką galima tik sulėtinti, bet ne sustabdyti. Dėl to tiek gydytojai, tiek pacientai dažnai buvo priversti taikstytis su laipsnišku būklės blogėjimu ir galutiniu chirurginiu sprendimu.

Naujas Stanfordo tyrimas šią logiką keičia iš esmės. Jis nesiūlo greito stebuklo ir nežada, kad sąnariai atsinaujins akimirksniu tačiau rodo, kad organizmo audinius galima paskatinti atsistatyti pačius, net ir vėlesniame amžiuje. Tai reiškia perėjimą nuo simptomų valdymo prie pačios problemos sprendimo.

Stanfordo universitetas nuolatos vykdo tyrimus, nukreiptus į žmogaus sveikatos analizę. Šiuo metu mokslininkai aktyviai pasitelkia ir technologinius sprendimus.

Vieną jų aptarėme čia: Įspūdinga: žmogui miegant DI gali aptikti dešimtis ligų

Atliktų tyrimų rezultatai publikuojami mokslo žurnale „Science“.