Mokslininkai nustatė ribą: štai kada socialiniai tinklai pradeda kenkti paauglių psichikai

Londono imperatoriškojo koledžo tyrėjai medicinos žurnale „BMC Medicine“ paskelbto tyrimo rezultatuose atskleidė, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, dažniau patiria psichologinius sunkumus vėlesnėje paauglystėje. Analizavę daugiau nei 2 tūkst. Londono mokinių duomenis, tyrėjai nustatė ryšį tarp intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ankstyvoje paauglystėje ir prastesnės psichinės savijautos po kelerių metų.

Tyrimas su keliais tūkstančiais paauglių

Londono mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo naudoti „Study of Cognition, Adolescents and Mobile Phones“ duomenis – vienas didžiausių ilgalaikių tyrimų apie paauglių skaitmeninių technologijų naudojimą. Jame analizuoti 2 350 paauglių iš 31 Londono mokyklos rezultatai.

Kovo pradžioje tyrimo išvadas paskelbusių mokslininkų teigimu, tie, kurie būdami 11–12 metų socialiniuose tinkluose praleisdavo daugiau nei tris valandas per dieną, turėjo didesnę tikimybę 13–15 metų amžiuje patirti depresijos ar nerimo simptomus, palyginti su tais, kurie socialiniuose tinkluose praleisdavo apie pusvalandį per dieną.

Kodėl ilgas naudojimas gali būti susijęs su prastesne savijauta

Mokslininkai teigia pastebėję, kad vienas iš galimų paaiškinimų gali būti susijęs su miego sutrikimais. Paaugliai, kurie ilgai naudojasi socialiniais tinklais, dažniau eina miegoti vėliau ir miega trumpiau.

Pasak tyrėjų, šis miego trūkumas gali paaiškinti iki trečdalio ryšio tarp intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ir depresijos ar nerimo simptomų. Kitaip tariant, dalį neigiamo poveikio gali lemti ne tik pats naudojimas, bet ir sutrikęs miego režimas.

Pastebėti lyčių skirtumai

Kaip rašoma tyrimo išvadose, mokslininkai įrodė, kad ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir psichinės savijautos buvo stipresnis tarp merginų nei tarp berniukų.

Manoma, kad tai gali būti susiję su skirtingais socialinių tinklų įpročiais. Tyrėjai pažymi, kad merginos dažniau naudoja socialinius tinklus bendravimui ir socialiniams santykiams palaikyti, todėl gali jautriau reaguoti į kitų žmonių komentarus, reakcijas ar socialinį palyginimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip socialiniai tinklai nusprendžia, ką jums rodyti pirmiausia

Ką verta žinoti apie tyrimo ribotumus

Nepaisant pastebėto ryšio, mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties. Tai reiškia, kad negalima tvirtai pasakyti, jog socialiniai tinklai sukelia depresiją ar nerimą.

Vis dėlto rezultatai rodo aiškią tendenciją: intensyvus socialinių tinklų naudojimas ankstyvoje paauglystėje gali būti susijęs su didesne psichikos sveikatos problemų rizika vėliau. Dėl to tyrėjai ragina daugiau dėmesio skirti paauglių miego įpročiams ir socialinių tinklų naudojimo laikui.

Auganti diskusija dėl socialinių tinklų poveikio jaunimui

Šio tyrimo rezultatai pasirodo tuo metu, kai vis daugiau šalių pradeda svarstyti griežtesnį socialinių tinklų reguliavimą vaikams ir paaugliams po istorinio Australijos žingsnio. Politinėse diskusijose vis dažniau atsiranda klausimai, ar technologijų platformos neturėtų prisiimti daugiau atsakomybės už jaunų vartotojų psichinę sveikatą.

Pavyzdžiui, Suomijoje socialiniai tinklai jau vadinami savotišku „nekontroliuojamu eksperimentu“, o politikai svarsto galimybę riboti prieigą prie jų jaunesniems nei 15 metų vartotojams. Kaip aptarėme, panašių iniciatyvų svarstoma ir kitur Europoje. Danijoje taip pat diskutuojama apie galimybę uždrausti socialinius tinklus vaikams iki 15 metų, siekiant sumažinti galimą jų poveikį jaunų žmonių savijautai.

Todėl tokie tyrimai, kaip šis, tampa ir svarbiu pagrindu jau esamoms diskusijoms.