Mokslininkai netrukus pamatys, kaip mikroplastikai veikia žmogaus organizmą – padės švytinčios dalelės

Mokslininkai sukūrė naują metodą, leidžiantį realiu laiku stebėti mikroplastikų judėjimą gyvuose organizmuose. Sausio 30 d. patvirtintame tyrime ekspertai į plastiko struktūrą įterpė fluorescuojančius komponentus, todėl dalelės ima švytėti ir tampa matomos audiniuose. Taip pirmą kartą bus galima sekti, kaip jos patenka į kūną, keliauja tarp organų ir suyra.

Nauja mikroplastų stebėjimo strategija

Tyrėjai sukūrė mikroplastiko daleles, kurios turi šviečiančių savybių. Jos – ne paviršinis dažymas, o pačios medžiagos savybė, kuri išlieka aktyvi dalelėms chemiškai kintant biologinėje aplinkoje.

Fluorescuojanti medžiaga įterpiama tiesiai į plastiko molekulinę struktūrą sintezės metu. Vietoje anksčiau naudotų dažų naudojami specialūs monomerai, kurie patys skleidžia šviesą susitelkus molekulėms. Dėl to signalas ne tik neišnyksta, bet net sustiprėja dalelėms jungiantis ar skaidantis į mažesnius fragmentus.

Toks sprendimas tyrėjams leidžia tiksliai reguliuoti dalelių ryškumą, šviesos bangos ilgį, dydį ir formą. Kadangi fluorescuojantys komponentai pasiskirsto tolygiai visoje dalelėje, matomi išlieka tiek nepakitę mikroplastikai, tiek jų skilimo produktai – net pereinant į nanoplastikų lygį.

Mokslininkai teigia, kad šis metodas leidžia įgyvendinti ilgalaikį, nuoseklų mikroplastų ciklo stebėjimą gyvame organizme – nuo dalelės pateikimo iki jos pašalinimo arba suskaidymo.

Mikroplastikai žmogaus organizme – vis dar paslaptis

Tradiciniai mikroplastų aptikimo metodai, kaip infraraudonųjų spindulių spektroskopija ar masių spektrometrija reikalauja sunaikinti audinį. Tai reiškia, kad mokslininkai negali stebėti dalelių judėjimo realiu laiku.

Anksčiau tyrėjai taip pat bandė integruoti dažų idėją, tačiau įprastai jie išblukdavo, atsiskirdavo nuo plastiko ar dėl biologinės aplinkos ypatumų prarasdavo ryškumą. Tačiau naujas metodas gerokai koreguoja stebėjimo galimybes.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šie populiarūs maisto produktai turi daugiausiai mikroplastiko

Tolesnė reikšmė

Milijonus tonų kasmet viršijanti plastiko gamyba kaskart kartu plečia ir mikroplastiko bei nanoplastiko apimtis. Šios dalelės aptinkamos nuo gyvūnų iki žmonių audinių, įskaitant kraujo, kepenų ar smegenų mėginius. Tačiau dabartiniai duomenys daugiausia parodo tik jų buvimą, o ne biologinį poveikį. Būtent todėl naujasis metodas laikomas svarbiu ne tiek taršos nustatymo, kiek poveikio įvertinimo žingsniu.

Kodėl tai aktualu Lietuvai

Mikroplastiko problema nėra tik teorinė ar tolima. Tyrimai rodo, kad Baltijos jūra yra viena labiausiai mikroplastikais užterštų jūrų Europoje, o dalelės aptinkamos praktiškai visuose vandens mėginiuose. Kitame projekte – „Jūros šiukšlių monitoringas”, Lietuvos pajūryje atlikti stebėjimai parodė, kad mikroplastiko rasta visuose smėlio mėginiuose, o pagrindinis šaltinis – yrantys plastiko gaminiai ir sintetiniai pluoštai iš tekstilės.

Visgi yra daugiau būdų, leidžiančių mikroplastikų poveikio stebėseną, vieną jų aptarėme straipsnyje apie šių dalelių stebėjimą žarnyne: Šokiruojantis tyrimas: pirmąkart stebėta, kaip mikroplastikai keičia mūsų žarnyną

Aptartas tyrimas publikuotas žurnale „New Contaminants 2“.