Mokslininkai baimėje: Antarktidos ledynai gali išnykti daug greičiau, nei manyta – pasekmes pajaustų visas pasaulis

Naujas tarptautinis tyrimas parodė, kad prieš maždaug 9 000 metų Rytų Antarktidos ledynai patyrė staigų tirpsmą dėl šilto vandenyno srovių ir domino principu veikiančios atgalinės reakcijos. Tyrimo autoriai įspėja, kad panašus procesas gali būti vyksmo procese jau dabar.

Kodėl tai svarbu

Rytų Antarktidos ledynas saugo daugiau nei pusę viso pasaulio gėlo vandens. Jo nestabilumas gali turėti ilgalaikių pasekmių globaliam jūros lygio kilimui. Nors ši Antarktidos dalis tradiciškai laikyta stabilesne nei Vakarų regionas, nauji duomenys rodo, kad net ir ši didžiulė ledo masė gali greitai tirpti, jei atšilusios vandenyno srovės prasiskverbia po plūduriuojančiais ledynais.

Tyrimo detalės ir faktai

Skaip skelbiama „ScienceDaily“, tyrimą atliko net 30 institucijų tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Yusuke Suganumos iš Nacionalinio poliarinių tyrimų instituto Japonijoje. Rezultatai pirmiausiai buvo publikuoti žurnale „Nature Geoscience“.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: 4 paslaptingi faktai apie Antarktidą, kurių greičiausiai dar nežinojote

Analizuojant jūros dugno nuosėdas, surinktas prie Lützow-Holm įlankos Rytų Antarktidoje, mokslininkai nustatė, kad maždaug prieš 9 000 metų šiltas giluminis vanduo prasiskverbė po plūduriuojančiomis ledo lentynomis. Įlūžus lentynoms, žemynui nebeliko „stabdžių“ – kontinentinis ledynas pradėjo slinkti į jūrą daug greičiau.

Tyrimo metu buvo naudoti:

• jūros nuosėdų branduoliai, surinkti per kelis dešimtmečius trukusias Japonijos Antarktikos ekspedicijas,
• geologiniai ir geomorfologiniai žemės tyrimai,
• berylio izotopų (10Be/9Be) analizė, leidžianti įvertinti senovinių aplinkos pokyčių laiką.

Modeliuojant vandenynų cirkuliaciją, mokslininkai nustatė „kaskadinį teigiamą grįžtamąjį ryšį“ – tirpstančio ledo vanduo pateko į vandenyną, keitė srovių struktūrą ir leido dar daugiau šilto vandens patekti po kitomis ledo lentynomis.

Pasekmės ir ekspertų vertinimai

Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad tirpimas gali prasidėti lokalizuotai, bet plisti per vandenyno sroves ir paveikti kitus regionus. Tai reiškia, kad vienos Antarktidos dalies praradimas gali paskatinti lydymąsi kitur, net už tūkstančių kilometrų.

Klimato sistemų analitikas Danielis Hartas komentuoja:

„Jei tokia teigiamo grįžtamojo ryšio sistema įsijungs šiandien, jūros lygis gali pradėti kilti daug greičiau, nei numatyta dabartiniuose modeliuose.“

Šiuo metu modernūs stebėjimai rodo, kad panašus procesas gali vykti Vakarų Antarktidoje, ypač Thwaiteso ir Pine Island ledynų srityse, kur giluminis šiltas vanduo jau pasiekia ledo lentynas.

SUSIJĘS STRAIPSNIS: Antarktida žaliuoja: palydovų duomenys atskleidė stulbinančius pokyčius

Ar tai įtakos Lietuvą?

Naujas tyrimas rodo, kad Rytų Antarktidos ledynai jau buvo patyrę greitą ir grandininį tirpsmą praeityje. Ta pati mechanika gali pasireikšti ir dabar, jei atšilusios vandenynų srovės ir toliau skverbsis po ledo lentynomis.

Klimato kaitos poveikis tolimuose regionuose gali tiesiogiai paveikti Lietuvą per jūros lygio kilimą, transporto logistiką ir energetikos infrastruktūrą uostuose.

Ši informacija svarbi, nes leidžia suprasti, kad globalūs klimato procesai gali turėti realias ekonomines pasekmes ir mūsų šalies ateičiai.

Tobulai, čia yra lietuviškas citatos variantas pagal šaltinio formatą:

Research Organization of Information and Systems. „9 tūkst. metų senumo ledo tirpsmas atskleidžia, kaip greitai gali subyrėti Antarktida“. ScienceDaily. www.sciencedaily.com/releases/2025/11/251109032406.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 9 d.).

Pamatykite mūsų video apie Antarktidą: