Mokslininkai atskleidė, kaip COVID-19 paveikė mažų vaikų smegenų vystymąsi

COVID-19 pandemija daugeliui siejasi su ligoninėmis, vakcinomis ir ekonominiais padariniais. Tačiau naujausias tyrimas rodo ir mažiau pastebimą pasekmę – pandemijos laikotarpis galėjo pakeisti ankstyvą mažų vaikų pažintinę raidą. Kovo 4 d. paskelbtose tyrimo išvadose mokslininkai išskyrė, kad dėl karantino ir socialinio gyvenimo sutrikimų kai kurių vaikų smegenų funkcijų vystymasis sulėtėjo, o tam tikri gebėjimai galėjo atsilikti net keleriais metais.

Gebėjimai, kuriuos paveikė pandemija

Vasario 25 d. mokslo žurnale „Child Development“ publikuotame tyrime mokslininkai iš Jungtinės Karalystės universitetų tyrė vaikų vykdomąsias funkcijas. Smegenų procesus, leidžiančius vaikams kontroliuoti savo elgesį, išlikti susikaupusiems ir prisitaikyti prie naujų situacijų.

Tyrime, kuriame dalyvavo 139 vaikai nuo 2,5 iki 6,5 metų amžiaus, nustatyta, kad pandemijos laikotarpiu šių gebėjimų vystymosi trajektorija pasikeitė. Mokslininkai galėjo tai pastebėti todėl, kad dalis vaikų buvo stebimi dar prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, o jų pažintiniai gebėjimai buvo vertinami kelis kartus per kelerius metus.

Analizė parodė, kad įprastai vykdomosios funkcijos šiame amžiuje vystosi gana nuosekliai – ankstesni gebėjimai dažnai leidžia prognozuoti, kaip vaikas atliks užduotis po metų ar dviejų. Tačiau pandemijos laikotarpiu šis ryšys tapo silpnesnis. Tai rodo, kad karantinas ir kasdienės rutinos pokyčiai galėjo sutrikdyti natūralų pažintinės raidos procesą.

TAIP PAT SKAITYKITE: COVID-19 pasekmės: mokslas fiksuoja smegenų pokyčius – štai ką nustatė

Paslaptis – socialiniuose pokyčiuose

Pasak tyrėjų, vienas svarbiausių veiksnių galėjo būti staigiai pasikeitusi vaikų socialinė aplinka. Pandemijos metu daugelyje šalių buvo uždaryti darželiai ir mokyklos, apribotas bendravimas su bendraamžiais, o daugelis šeimų didžiąją laiko dalį praleido namuose.

Mokslininkai aiškina, kad mažiems vaikams socialinė sąveika yra vienas svarbiausių mokymosi šaltinių. Bendraudami su kitais vaikais jie mokosi laikytis taisyklių, spręsti konfliktus, dalintis dėmesiu ir kontroliuoti emocijas. Šios patirtys tiesiogiai prisideda prie vykdomųjų funkcijų vystymosi.

Kai tokios kasdienės patirtys staiga sumažėja, vaikų pažintinis vystymasis gali sulėtėti.

Kai kurie vaikai buvo paveikti labiau

Tyrimas taip pat parodė, kad pandemijos poveikis nebuvo vienodas visiems vaikams. Didžiausi pokyčiai pastebėti tarp vaikų, kurie pandemijos pradžioje buvo ankstyvame mokyklinio amžiaus etape. Tyrėjai nustatė, kad šie vaikai laikui bėgant demonstravo mažesnį savireguliacijos ir kognityvinio lankstumo augimą, palyginti su kita vaikų grupe, kuri pandemijos pradžioje dar lankė darželį.

Mokslininkų teigimu, dalis šių vaikų pandemijos padarinius gali jausti dar ir po kelerių metų.

„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad bendravimas su bendraamžiais ir nauji savireguliacijos įgūdžiai, kuriuos vaikai turi išmokti pradėję lankyti mokyklą, gali būti ypač svarbūs vykdomųjų funkcijų vystymuisi,“ – tyrimo rezultatus apibendrinančiame pranešime rašo mokslininkai.

Kad socialiniai ryšiai vaikams yra svarbūs, įrodė ir su Lietuvos moksleiviais atliktas tyrimas, kuriame tyrėjai analizavo, kaip draugų ratas formuoja paauglių elgesį mokykloje.

Daugiau apie jį: Tarptautinis tyrimas su Lietuvos mokiniais atskleidė, kaip draugai formuoja paauglių elgesį mokykloje