Liūdni popieriai: neadekvačios būsto kainos stumia jaunimą į kriptovaliutas – apklausa

Lapkričio 19 d. paskelbtas tyrimas rodo, kad jauni amerikiečiai vis dažniau investuoja į kriptovaliutas ne dėl tikėjimo technologija, o dėl prarastos vilties kada nors įsigyti būstą. Mokslininkai teigia, kad sparčiai augęs JAV būsto kainų ir pajamų santykis per pastaruosius kelis dešimtmečius jaunąją kartą nustūmė prie rizikingų finansinių sprendimų.

Kodėl būsto neįperkamumas skatina rizikingas investicijas

Tyrimo autoriai nurodo, kad 1984–2022 m. vidutinės JAV būsto kainos ir pajamų santykio šuolis lėmė situaciją, kai jauniems žmonėms prireikia beveik dvejais metais ilgiau sutaupyti tam pačiam būstui nei jų tėvams. Pasak ataskaitos, tai pasiekė psichologinį lūžio tašką – dalis jaunų nuomininkų nebetiki galimybe kada nors įsigyti namus.

Tyrime rašoma, kad vos tik žmonės įsitikina, jog būstas jiems nepasiekiamas, jų finansinis elgesys kardinaliai pasikeičia. Tokie nuomininkai pradeda daugiau naudotis kredito kortelėmis, labiau linksta į vadinamąjį „quiet quitting“ ir renkasi didelės rizikos investicijas. Kriptovaliutos tampa vienu ryškiausių šio poslinkio pavyzdžių.

Pasak tyrimo, nuomininkai, kurių turto vertė yra mažesnė nei 300 tūkst. JAV dolerių, yra gerokai labiau linkę investuoti į kriptovaliutas nei panašaus turto savininkai. Didžiausia dalis investuotojų patenka į intervalą tarp 50 tūkst. ir 300 tūkst. dolerių — per daug turtingi, kad jaustųsi visiškai saugūs, bet per mažai pajėgūs kaupti būstui tradiciniais būdais.

Tyrimo autoriai kriptovaliutų pasirinkimą vadina „paskutiniu šansu“ – mėginimu vienu rizikingu sprendimu užpildyti neįveikiamą atotrūkį tarp pajamų ir būsto kainų. Tai nėra bandymas keisti finansų sistemą iš ideologijos; tai – desperatiškas bandymas ištrūkti iš ekonominių spąstų.

Poveikis turtui ir ilgalaikės pasekmės

Ataskaitoje teigiama, kad nusivylusiems nuomininkams bėgant metams sekasi vis prasčiau. Panašių pradinių finansinių galimybių turėję žmonės ilgainiui išsiskiria – tie, kurie praranda viltį, paprastai įstringa ties menkais turto lygiais, o optimistiškai nusiteikę asmenys toliau nuosekliai kaupia kapitalą.

Tyrimas prognozuoja, kad 1990-aisiais gimusi karta pasieks pensiją turėdama beveik 10 procentinių punktų mažesnį būsto nuosavybės lygį nei jų tėvai. Tai rodo ilgalaikį kartų turtinės padėties skilimą, kurį paskatino būsto neįperkamumas ir rizikingų investicijų pasirinkimas.

Globali problema: nuo JAV iki Azijos

Nors tyrimas daugiausia analizuoja JAV situaciją, autoriai randa panašių tendencijų ir kitose šalyse. Pietų Korijoje jaunoji karta vis dažniau save vadina „Sampo“ – atsisakančia pasimatymų, santuokos ir vaikų dėl itin aukštų gyvenimo ir būsto išlaidų. Japonijoje populiarėja „Satori“ konceptas, apibūdinantis jaunus žmones, atsisakiusius materialių ambicijų.

Abi šalys turi ir vienas aktyviausių kriptovaliutų bendruomenių pasaulyje. Pagal 2025 m. „Chainalysis“ kripto paplitimo indeksą, Pietų Korėja užima 15-ą vietą, o Japonija – 19-ą.

Tyrimo duomenys atskleidžia ne ideologinį, o ekonominį kriptovaliutų patrauklumo pagrindą. Jauni žmonės imasi rizikingų investicijų ne dėl to, kad nori mėginti pakeisti finansų sistemą, bet todėl, kad tradiciniai keliai į nuosavą būstą tampa vis sunkiau pasiekiami.

Tai suteikia naują kontekstą globaliai jaunimo finansinei elgsenai, kurioje kriptovaliutos tampa ne tiek inovacijų, kiek neišvengiamų ekonominių realijų atspindžiu.

Šaltinis: Lee, Seung Hyeong and Yoo, Younggeun, „Giving Up”: The Impact of Decreasing Housing Affordability on Consumption, Work Effort, and Investment (November 19, 2025). Available at SSRN: https://ssrn.com/abstract=5770722 or http://dx.doi.org/10.2139/ssrn.5770722