Kodėl vėžys gali sugrįžti po daugelio metų? Mokslininkai paaiškino

Nors pacientų, kuriems gydymas sėkmingai panaikino pirminį vėžinį naviką, gyvenimas tęsiasi ir toliau, vėžys gali grįžti net ir po daugelio metų ar dešimtmečių. Naujausi moksliniai darbai rodo, kad pagrindinė šio reiškinio priežastis gali slypėti ląstelėse, kuriose organizme „užmiega“, tapdamos potencialia rizika ateityje.

Nagrinėja galimas priežastis

Mokslininkai skaičiuoja, kad maždaug trečdaliui krūties vėžiu sergančių pacientų, kuriems yra išgydoma liga, vėliau ji atsinaujina, o panašios tendencijos stebimos ir kituose ligos tipuose.

Tyrėjai jau kuris laikas nagrinėja miegančias vėžio ląsteles, kurios prisitaiko prie aplinkos, kad išgyventų ir, jų manymu, galėtų bent iš dalies paaiškinti tokį ligos atsinaujinimą.

Miegančių vėžio ląstelių ypatumai

Mokslininkai aiškina, kad šios miegančios vėžio ląstelės įprastai, dėl neaiškių priežasčių, išvengia pradinio gydymo ir nesidaugina sudarydamos navikus. Tačiau vėliau jos gali atsibusti, taip sukeldamos antrinį naviką ar metastazes.

Ši idėja iškelta dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje, tačiau anksčiau buvo manyta, kad tai neįmanoma, nes vėžį naikinantys vaistai turi pašalinti visas vėžines ląsteles. Tuo tarpu atsinaujinantys vėžio atvejai yra visiškai nauji.

Visgi pastaraisiais metais diskusijos ir vėl suaktyvėjo, o tyrėjai šiuo metu nagrinėja šių ląstelių ypatybes ir įgyvendina keletą klinikinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip jas būtų galima išgydyti.

Vieni iš tokio tyrimo autorių yra Angela DeMichele ir Lewis Chodosh, kurie naudodami kelis ląstelių žymenis, nustatė šiuos organizmus. Tuo tarpu tokie žymenys ne tik nurodo, kaip ląstelės auga ir dalijasi, bet ir iš kur atsirado. Visgi, tyrimai dar turi daug apribojimų, o metodus dar reikia tobulinti toliau tam, kad būtų aiškiau identifikuoti tokių ląstelių požymiai.

Kodėl jos suaktyvėja

Mokslininkai savo darbuose pabrėžia, kad miegančių vėžio ląstelių elgesį stipriai veikia organizmo mikroaplinka ir imuninė sistema. Kol viskas veikia efektyviai, imuninė sistema slopina šių ląstelių aktyvumą. Tačiau besikeičiant organizmo būklei, keičiasi ir aktyvumas – mokslininkai svarsto, kad senėjimas, lėtiniai uždegimai, hormoniniai pokyčiai ar pan. susilpnina imuninę kontrolę ir gali taip signalu ląstelėms „atsibusti“.

Šis supratimas keičia požiūrį į vėžio gydymą ateityje. Tyrėjai analizuoja būdus, kurie leistų visiškai sunaikinti šias ląsteles, užtikrinti, kad neaktyvi jų būsena būtų palaikoma nuolatos arba dirbtinai jas „prikelti“, kad jos taptų jautrios esamiems gydymo metodams.

Mokslinių darbų analizė buvo publikuota „Nature“.

DAUGIAU SKAITYKITE: Ar „COVID-19“ vakcinacija susijusi su vėžio rizika? Tyrimas atskleidžia unikalius rezultatus