Kodėl varnos – vieni protingiausių gyvūnų mūsų planetoje? Štai ką atskleidė mokslas

Naujausi tyrimai įvairiose mokslinėse laboratorijose parodė, kad varnos pasižymi sudėtingomis kognityvinėmis savybėmis, anksčiau sietomis tik su žmonėmis ir primatais. Mokslininkų surinkti duomenys atskleidžia, kad šie paukščiai geba planuoti, skaičiuoti, naudoti įrankius ir perduoti informaciją „socialiniais tinklais“. Šie nauji atradimai stiprina teiginį, kad varnos yra vieni protingiausių gyvūnų mūsų planetoje.

Kontekstas ir svarba

Varninių šeima jau seniai laikoma viena intelektualiausių paukščių grupių, tačiau pastarųjų metų tyrimai atskleidė dar platesnį jų gebėjimų spektrą.Mokslininkai remiasi eksperimentais, atliktais tiek laboratorijose, tiek natūralioje aplinkoje, kurie parodė, kad varnos geba spręsti sudėtingus uždavinius, prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir palaikyti ilgalaikes atminties struktūras. Šie atradimai svarbūs aiškinantis, kaip gyvūnų intelektas vystosi nepriklausomai nuo žmogui būdingos smegenų struktūros.

Detalės ir faktai

Tyrimai rodo, kad varnos gali atlikti pagrindinius matematinius veiksmus, naudodamos garsinius signalus kiekiams išreikšti. Viename iš eksperimentų paukščiai buvo mokomi susieti garsus ir vizualinius dirgiklius su skaičiais iki keturių. Rezultatai parodė, kad jie geba sąmoningai suderinti išgirstus signalus su objektais, o klaidų dinamika priminė mažų vaikų mokymosi eigą.

Kituose tyrimuose nustatyta, kad varnos pasižymi išskirtine ilgalaike atmintimi. Stebėjimai parodė, kad paukščiai gali prisiminti pavojingų žmonių veidus ilgus metus, o moksliniai duomenys rodo, kad šis elgesys plečiasi socialiniu būdu. Paukščiai ne tik prisimena grėsmę, bet ir perduoda žinias kitoms varnomis, kurios pačios nebuvo patyrusios kontakto su pavojingu objektu.

Dar vienas svarbus aspektas – įrankių naudojimas ir kūrimas. Naujosios Kaledonijos varnos žinomos dėl gebėjimo formuoti sudėtinius įrankius, sudėtus iš kelių elementų. Tyrėjai apskaičiavo, kad šie paukščiai sprendžia sudėtingus uždavinius, kuriems reikia kelių nuoseklių žingsnių, o kai kurie individai tokiuose eksperimentuose nepadarė nė vienos klaidos.

Mokosi iš patirčių

Socialinės informacijos perdavimas ir stebėjimo būdu įgyjamos žinios taip pat išskiria varnas iš kitų paukščių grupių. Jos geba mokytis tiek iš tiesioginių, tiek iš netiesioginių patirčių, perduodant informaciją tiek horizontaliai (bendruomenės lygmeniu), tiek vertikaliai (tėvų jaunikliams). Tai rodo sudėtingą socialinę struktūrą ir aukštą adaptacijos lygį.

Neuromoksliniai tyrimai parodė, kad varnų smegenyse suaktyvėja sritys, kurios atlieka funkcijas panašias į žmonių emocinio apdorojimo ir atminties mechanizmus. Tai svarbi įžvalga, nes paukščių smegenų struktūra skiriasi nuo žinduolių, tačiau gebėjimai išlieka panašūs, o tai leidžia kalbėti apie konvergentinę evoliuciją.

Išskirtinis intelektas

Šie tyrimai keičia mokslininkų požiūrį į gyvūnų intelektą, ypač į tai, kaip sudėtingos pažinimo funkcijos gali būti pasiektos skirtingomis biologinėmis struktūromis. Varnų gebėjimų tyrinėjimai taip pat padeda geriau suprasti evoliucinius procesus ir gyvūnų elgesio mechanizmus. Tokios žinios gali turėti įtakos tiek biologijos, tiek dirbtinio intelekto tyrimų krypčiai, nes natūralūs sprendimai gali tapti įkvėpimu technologinei pažangai.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad varnos pasižymi išskirtiniu intelektu, apimančiu planavimą, įrankių kūrimą, socialinį mokymąsi ir sudėtingas atminties funkcijas. Šie atradimai keičia supratimą apie tai, kaip evoliucija formuoja pažintinius gebėjimus. Tai suteikia naujų perspektyvų tiek gyvūnų elgsenos, tiek biologinio intelekto tyrimams.