Kodel neprisimename savo kudikystes Naujas tyrimas atskleidzia netiketa fakta
Kodėl neprisimename savo kūdikystės? Naujas tyrimas atskleidžia netikėtą faktą
Nors per pirmuosius gyvenimo metus išmokstame labai daug, suaugusiame amžiuje negalime prisiminti konkrečių įvykių iš to laiko. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad neprisimename šių patirčių, nes smegenų dalis, atsakinga už atminties saugojimą – hipokampas – vis dar vystosi iki paauglystės ir tiesiog negali įrašyti prisiminimų mūsų ankstyvaisiais metais. Tačiau naujas Jeilio universiteto (JAV) tyrimas atskleidžia, kad tai nėra tiesa.
Prisiminimai gali būti įrašomi
Mūsų nesugebėjimas prisiminti konkrečių įvykių iš pirmųjų gyvenimo metų vadinamas „kūdikių amnezija“.
Tačiau tirti šį reiškinį yra sudėtinga, nes epizodinius prisiminimus galima apibūdinti tik kalbantiems.
Jeilio mokslininkai nusprendė rasti metodą, kaip išbandyti kūdikių epizodinius prisiminimus.
Tam jie parodė kūdikiams naujas nuotraukas ir vėliau patikrino, ar jie prisimena jas.
Jie parodė kūdikiams naujas nuotraukas ir vėliau tikrino, ar jie jas prisimena.
Kai kūdikio hipokampas buvo aktyvesnis pirmą kartą matant nuotrauką, jis dažniau atpažindavo ją vėliau, žiūrėdamas ilgiau į anksčiau matytą nuotrauką nei į šalia esančią naują.
Ši tendencija buvo pastebėta visoje 26 kūdikių imtyje, tačiau stipriausiai ji pasireiškė tarp kūdikių, vyresnių nei 12 mėnesių.
Šie rezultatai atskleidžia, kad prisiminimai gali būti įrašomi mūsų smegenyse per pirmuosius gyvenimo metus.
Du atminties tipai
Anksčiau tyrėjai nustatė, kad net trijų mėnesių kūdikių hipokampas rodo kitokį atminties tipą, vadinamą „statistiniu mokymusi“.
Jei epizodinė atmintis susijusi su konkrečiais įvykiais, pavyzdžiui, vakar vakare ragautu patiekalu, tai statistinis mokymasis yra apie modelių išgavimą iš įvykių. Pavyzdžiui, kokie yra restoranai, kuriuose rajonuose galima rasti tam tikrų virtuvės rūšių.
Statistinis mokymasis ir epizodinė atmintis naudoja skirtingus neuroninius kelius hipokampe.
Gyvūnų tyrimai parodė, kad statistinio mokymosi kelias, esantis priekinėje hipokampo dalyje, išsivysto anksčiau nei epizodinės atminties kelias.
Dėl to mokslininkai įtaria, kad epizodinė atmintis gali atsirasti tik vėliau, apie pirmuosius gyvenimo metus.
Atminties atkūrimo problema
Vis dėlto naujausias Jeilio universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad epizodiniai prisiminimai gali būti įrašomi hipokampe anksčiau, nei buvo manoma.
Tai yra, gerokai prieš pirmuosius prisiminimus, kuriuos galime apibūdinti kaip suaugusieji.
Taigi, kas nutinka su šiais prisiminimais?
Mokslininkai spėja, kad prisiminimai vis tiek yra ilgalaikėje atmintyje, bet mes tiesiog negalime jų pasiekti.
Anot jų, didelė tikimybė, kad „kūdikių amnezija“ yra atminties atkūrimo problema.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Svarbus pokytis: pašto paslaugą šalyje galės teikti ne tik Lietuvos paštas
2„JPMorgan“ vadovas: Dirbtinis intelektas naikins darbo vietas, tačiau turintys šiuos įgūdžius išliks
3Rusija platina netikrus vaizdo įrašus, vaizduojančius pasiduodančias Ukrainos pajėgas
4Seimas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų
55 mokslininkai, kurie dingo be žinios po savo išradimų: tikros istorijos
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.