Kas tas „SIX-SEVEN“? Nepaaiškinamas socialinis fenomentas

Jeigu pastaruoju metu teko būti mokykloje, sporto salėje ar tiesiog klausytis jaunimo pokalbių, galbūt išgirdote keistą frazę – „six… seven…“. Vaikai ją kartoja su neaiškiais rankų gestais, kvatoja, žvilgteli vieni į kitus ir tarsi siunčia slaptą žinutę, kurios suaugusieji nepagauna. Iš šalies tai atrodo lyg beprasmis triukšmas, lengvas juokelis. Tačiau šiandien „6–7“ – tai kur kas daugiau: tai vienas ryškiausių šiuolaikinio interneto fenomenų, virtęs realios vaikų kultūros dalimi.

VIDEO EPIZODAS APIE „SIX-SEVEN“

Įdomiausia, kad visa ši istorija prasidėjo nuo visiškai paprasto garso. 2025 m. pradžioje reperis Skrilla išleido dainą „Doot Doot 67“, kurioje monotoniškai kartojama frazė „six… seven…“. Jokių paaiškinimų, kodėl būtent šie skaičiai – nėra. Internetui tokios paslapties visiškai pakanka.

Garsas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir pradėjo keliauti į krepšinio vaizdo montāžus. Čia atsirado pirmosios asociacijos su NBA žaidėju LaMelo Ball, kurio ūgis yra 6 pėdos 7 coliai. Skaičiai įgavo keistą simbolinę reikšmę: iš pradžių sporto bendruomenėje, o netrukus – ir gerokai plačiau.

Kaip 6-7 įgijo pageitį

Fenomenas įgijo visai kitą pagreitį, kai jis peržengė ekraną. Vieno interviu metu „Overtime Elite“ žaidėjas Talon Kenny, paklaustas, kaip įvertintų gėrimą balais nuo vieno iki dešimties, šyptelėjo, parodė rankų gestą ir ramiai tarė: „67.“ Šis momentas tapo pirmuoju viešu signalu, kad „6–7“ jau gyvena ne tik internete.

Tačiau tikrasis sprogimas įvyko tada, kai vienoje sporto arenoje kamera užfiksavo blondiną berniuką su pūstais plaukais, kuris atsisuko, plačiai nusišypsojo ir garsiai ištarė: „SIX… SEVEN!“ Klipas tapo virusu akimirksniu. Berniukas, internete pramintas SPC067, per kelias dienas virto beveik mitine figūra, o frazė – atpažįstamu jaunimo signalu.

Nuo to momento „6–7“ tapo nebe tik garsu ar memu. Jis virto socialine sutartimi, būdu atpažinti „savus“. Vaikai pradėjo kartoti šią frazę mokyklų koridoriuose, laiptinėse, sporto salėse, kiemuose, autobusuose ir net per šeimos vakarienes. Jų akyse tai ne beprasmybė, o tam tikras kodas, lengvas būdas pasitikrinti, ar kitas žmogus priklauso tai pačiai skaitmeninei kultūrai. Tai beveik ritualinis trumpas žaidimas: pasakai „six… seven“, kitas sureaguoja, abu nusijuokia – ir bendrumas užsimezga tarsi savaime.

Ką sako psichologai

Psichologai tokį turinį vadina „attention-numbing stimuli“ – dėmesį bukinančiu dirgikliu. Kai kurie specialistai, tarp jų žinoma vaikų ir paauglių tyrėja dr. Jean Twenge, pastebi, kad tokie fenomenai taip sparčiai išpopuliarėja todėl, kad jie beveik nereikalauja pastangų, bet suteikia greitą dopamino pliūpsnį. Jie lengvi, ritmiški, absurdiški – taigi idealiai tinka trumpėjančiam jaunų žmonių dėmesio intervalui. Be to, jie suteikia tai, ko vaikams ir paaugliams reikia labiausiai: priklausymo jausmą.

Būtent šis socialinis aspektas yra stipriausias. „6–7“ tampa savotiška slapta kalba. Ne tokia, kurią reikia suprasti – o tokia, kurią reikia atpažinti. Vaikai kopijuoja vieni kitus, nes toks elgesys atrodo juokingas, paprastas ir priimtinas. Pradeda veikti veidrodiniai neuronai: vienas juokas sukuria kitą, vienas gestas – dar kelis. Absurdas tampa emociniu iškrovimu, trumpa, bet efektyvia pertrauka nuo kasdienio streso ar mokyklos spaudimo.

Ar tai pavojinga? Pats „6–7“ – ne. Bet jo atsiradimas yra simptomas platesnės tendencijos. Šiuolaikinė skaitmeninė kultūra vis labiau orientuota į momentinį malonumą, itin trumpą turinį ir greitą, nieko nereikalaujantį humorą.

Tokie fenomenai prisideda prie to, kad vaikams tampa vis sunkiau ilgiau išlaikyti dėmesį, susikoncentruoti į sudėtingesnes užduotis ar priimti lėtesnį, gilesnį turinį. Dalgis čia nėra pati frazė „six… seven“, o plintanti kultūra, kurioje viskas turi būti greita, trumpa ir stimuliuojanti.

Iš suaugusiųjų perspektyvos visa tai atrodo kaip beprasmė nesąmonė. Iš vaikų – tai identiteto dalis, socialinė valiuta, būdas priklausyti kažkam didesniam. O internetui – tai dar vienas ženklas, kad mūsų skaitmeninė kultūra tampa vis chaotiškesnė, greičiau besikeičianti ir kartu vis paviršutiniškesnė.

„Six… seven“ nėra tik juokelis. Tai gyvas pavyzdys, kaip interneto memai formuoja naujos kartos kalbą, humorą ir bendravimą. Ir kaip net iš visiškai beprasmiško garso gali gimti globalus socialinis simbolis, kurio suaugusieji dažnai nesupranta – bet kuris vaikams reiškia labai daug.