Kas ta paslaptingoji Žemės „ignorosfera“ ir kuo ji ypatinga?

Žemės atmosfera slepia daugybę paslapčių, ypač jos viršutiniai sluoksniai, kurie iki šiol išlieka vieni mažiausiai ištirtų mūsų planetos regionų. Nors žemutinė atmosfera jau yra kruopščiai tyrinėta, mokslininkai susiduria su dideliais iššūkiais rinkdami patikimus duomenis apie mezosferą, vadinama „ignorosfera“, ir dar aukštesnius sluoksnius. Tačiau naujas tyrimas atskleidė įdomių įžvalgų.

Tirta 19 metų

Mezosfera – sudėtingai prieinama atmosferos zona, esanti tarp stratosferos ir kosmoso. Dėl savo sunkaus prieinamumo, mezosfera netgi pelnė „ignorosferos“ pravardę. 

Dėl didelio atstumo nuo Žemės, mezosferoje vykstantys procesai vis dar kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o jų poveikis mūsų planetos orams, klimatui ir tokiems reiškiniams kaip auroros, išlieka paslaptingas.

Tokijo universiteto atmosferos fizikos profesoriaus Kaoru Sato vadovaujama komanda parengė 19 metų trukmės duomenų rinkinį. 

Duomenų rinkinyje modeliuojama atmosfera iki 110 kilometrų aukščio. Į jį įtraukti reti zondavimo raketų, radarų ir lidarų prietaisų matavimai. 

K. Sato paaiškino, kad šis duomenų rinkinys užpildo esmines spragas ir leidžia išsamiai modeliuoti tokius procesus, kaip gravitacinės bangos ir auroros.

Duomenų rinkinys padės tirti nepaaiškinamus reiškinius

Pastebėta, kad kosminių orų poveikis, įskaitant Saulės audrų įkrautas daleles, dažnai sąveikauja su mezosfera, darydamas įtaką tokiems reiškiniams kaip auroros ir ozono cheminė sudėtis. 

K. Sato teigimu, ši sąveika taip pat gali sukelti gravitacines bangas, kurios vaidina svarbų vaidmenį pernešant energiją visame pasaulyje, tačiau dėl ribotų duomenų jos yra menkai suprantamos.

Naudojant naująjį duomenų rinkinį tiriami tokie nepaaiškinami reiškiniai, kaip tarphemisferinis ryšys, kai debesų formavimasis Arktyje ir Antarktidoje atrodo sinchronizuotas. 

Mokslininkai taip pat tiria mezosferos įtaką jonosferai, kurioje Saulės vėjai jonizuoja dujas.

Tikimasi, kad šis duomenų rinkinys labai padės suprasti atmosferos dinamiką ir suteiks naujų galimybių tirti procesus, darančius įtaką Žemės klimatui ir kosmoso orų sąveikai.