Kaip darbas iš namų veikia psichiką? Mokslininkai turi atsakymą

Darbas iš namų tapo kasdienybe, tačiau to poveikis psichikos sveikatai vis dar kelia klausimų. Ar dirbdami namuose jaučiamės geriau? Kiek dienų per savaitę taip dirbti yra optimalu? Kam tai suteikia daugiausiai naudos – ir ar svarbiausia čia tik kelionės į darbą nebuvimas? Į šiuos klausimus atsako naujas tyrimas, paremtas ilgalaikiais duomenimis iš daugiau nei 16 tūkst. Australijos darbuotojų.

Kaip vyko tyrimas

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 20 metų rinktus nacionalinės apklausos „Household, Income and Labour Dynamics in Australia“ (HILDA) duomenis, kurie leido sekti daugiau nei 16 tūkst. Australijos darbuotojų darbo sąlygas ir psichikos sveikatos pokyčius.

Dvejų COVID pandemijos metų (2020 ir 2021) duomenys nebuvo įtraukti, nes tuo laikotarpiu psicihikos sveikatai galėjo daryti įtaką veiksniai, nesusiję su darbu iš namų.

Duomenys leido stebėti darbuotojus laikui bėgant ir analizuoti, kaip keitėsi jų psichikos sveikata kartu su kelionės į darbą trukme ir darbo iš namų režimais. Statistiniai modeliai pašalino pokyčius, sukeltus svarbių gyvenimo įvykių, pavyzdžiui, darbo pasikeitimo ar vaikų atsiradimo.

Tyrėjai susitelkė į du pagrindinius veiksnius: kelionės į darbą laiką ir darbą iš namų, siekdami nustatyti jų poveikį psichikos sveikatai. Taip pat buvo analizuojama, ar šie poveikiai skiriasi tarp žmonių su gera ir prasta psichikos sveikata.

Išryškėję skirtumai tarp lyčių

Mokslininkai nustatė, kad kelionės į darbą vyrų ir moterų psichikos sveikatą veikia skirtingai. 

Moterims kelionės į darbą neturėjo pastebimo poveikio, o vyrams ilgesnės kelionės buvo susijusios su prastesne psichikos sveikata, ypač tiems, kurių psichikos sveikata ir taip buvo silpnesnė.

Pavyzdžiui, vyrams, kuriems būdinga vidutinė psichikos sveikata, pusvalandžiu ilgesnė kelionė į darbą susilpnino savijautą tiek pat, kiek 2 proc. sumažėjimas šeimos pajamose.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad hibridinis darbas ypač naudingas moterims. Didžiausi psichikos sveikatos pagerėjimai užfiksuoti, kai moterys daugiausia dirbo iš namų, bet vieną-dvi dienas per savaitę praleisdavo biure ar kitoje darbo vietoje. Moterims, kurių psichikos sveikata buvo prasta, toks hibridinis darbo modelis davė geresnių rezultatų nei darbas tik biure, o pagerėjimas buvo panašus į 15 proc. šeimos pajamų padidėjimą.

Svarbu pažymėti, kad šis teigiamas hibridinio darbo režimo poveikis moterims nebuvo vien dėl sutaupyto laiko kelionėms. Analizėje kelionės poveikis buvo vertintas atskirai, todėl naudą lėmė kiti darbo iš namų privalumai – mažesnis darbo aplinkos stresas ir lengvesnis darbo bei šeimos gyvenimo suderinimas.

Moterims retkarčiais dirbant iš namų, nenustatyta aiški nauda psichikos sveikatai. Pilnas darbas iš namų buvo mažiau ištirtas, nes tyrime dalyvavo nedaug tokių moterų.

Be to, nenustatyta, kad darbo iš namų poveikis vyrų psichikos sveikatai yra labiau žalingas ar naudingas. Šį skirtumą nuo moterų gali paaiškinti tai, kad vyrų socialiniai ryšiai dažniau susiję su darbu nei namų aplinka, todėl darbo iš namų poveikis jų psichikos sveikatai yra mažesnis.

Darbas iš namų gali būti ypač reikalingas 

Šis tyrimas atskleidžia, kad darbuotojai, turintys prastesnę psichikos sveikatą, yra jautriausi ilgesnėms kelionėms į darbą ir daugiausiai gauna naudos iš darbo iš namų. Tai tikėtina todėl, kad jiems sunkiau susidoroti su papildomu stresu.

Moterims, kurių psichikos sveikata silpnesnė, darbas iš namų gali ženkliai pagerinti savijautą. Vyrams panašią naudą suteikia sutrumpėjusios kelionės į darbą.

Tuo metu darbuotojai, turintys gerą psichikos sveikatą, mažiau reaguoja tiek į kelionės trukmę, tiek į darbo iš namų pokyčius. Nors jie taip pat vertina lankstumą, jų psichikos sveikatai šie veiksniai daro gerokai mažesnę įtaką.