Jūsų mėgstamos dainos tiesiogiai keičia smegenų struktūrą – štai kaip

Nauji mokslininkų ir neurologų tyrimai rodo, kad muzika daro ne tik emocinį poveikį – ji fiziškai keičia smegenų struktūrą. Mokslininkai nustatė, kad net kelių minučių muzikinė patirtis aktyvina beveik visus smegenų regionus ir ilgainiui perkuria neuroninius ryšius.

Kodėl muzika turi tokį stiprų poveikį

Muzika sukelia vadinamąjį neuroplastiškumo efektą – smegenų gebėjimą keistis priklausomai nuo patirties. Pasak neurologinių tyrimų, muzikiniai stimulai vienu metu suaktyvina klausos apdorojimo centrus, emocines sistemas ir atmintį valdančius regionus. Toks plataus masto aktyvumas kelia ilgalaikius pokyčius neuronų jungtyse ir stipriai veikia smegenų struktūrą.

Mokslininkai pažymi, kad šešių minučių muzikinė patirtis gali įtraukti beveik visas smegenų sritis – nuo smilkinio skilčių, apdorojančių garso dažnius, iki limbinės sistemos, atsakingos už emocijų generavimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Šokiruojanti realybė: net 97 proc. apklaustųjų neatskiria žmonių sukurtos muzikos nuo sugeneruotos su DI

Kaip muzika keičia smegenų veiklą

Klausantis muzikos smegenys išskiria dopaminą – malonumo ir motyvacijos neuromediatorių (hormoną), kuris aktyvuojamas ir valgant, ar patiriant kitus malonumus. Tačiau muzikos teikiamas patyrimas skiriasi savo sudėtingumu: garsai, ritmas ir struktūros vienu metu įtraukia emocinius, motorinius ir pažintinius centrus.

Profesionalių muzikantų smegenys bėgant metams pakinta dar labiau. Tyrimai parodė, kad styginių instrumentų atlikėjai turi padidėjusias motorinės žievės sritis, atsakingas už pirštų judesius, o pianistų smegenyse sustiprėję regionai, koordinuojantys abiejų rankų veiklą.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad pokyčiai vyksta ir tuomet, kai žmogus tik klausosi muzikos – ilgalaikės klausymosi patirtys sukuria naujas jungtis, kurios kitu atveju nesusiformuotų.

Platesnis poveikis kasdieniam gyvenimui

Šios įžvalgos rodo, kad muzika nėra tik foninė pramoga – ji veikia kaip smegenų treniruotė, stiprinanti emocinę savireguliaciją, atmintį ir net motorinius procesus. Nuolatinis muzikinis poveikis gali prisidėti prie geresnės nuotaikos, dėmesio ir mokymosi gebėjimų.

Tyrimų rezultatai taip pat aktualūs klinikinėse srityse. Muzikos terapija jau naudojama atkuriant pažintines funkcijas po traumų ar degeneracinių ligų, todėl nauji duomenys gali paskatinti dar platesnį jos taikymą.