Jeffrey Epsteinas artimai bendravo su žymiais mokslininkais, kyla akademinės etikos klausimai (sąrašas)

Jungtinėse Valstijose paviešinta nauja Jeffrey Epsteino bylos dokumentų dalis atskleidė platesnius jo ryšius su mokslo bendruomene ir galimus technologijų naudojimo aspektus.

Daugiau nei trijų milijonų failų rinkinį paskelbė JAV Teisingumo departamentas, vykdydamas naujus skaidrumo reikalavimus. Dokumentuose minimi mokslininkai, susirašinėjimai bei informacija apie galimą skaitmeninių duomenų valdymą.

Mokslininkų ryšiai ir finansavimo kontekstas

Paviešintuose dokumentuose taip pat aptinkami susirašinėjimai su žinomais akademinės bendruomenės atstovais – fizikos teoretiku Lawrence’u Kraussu bei Harvardo universiteto fizike Lisa Randall.

Viename iš 2010 m. laiškų Randall aptaria savo veiklą Paryžiuje, mini bendravimą su vietos fizikais ir kūrybinius projektus, susijusius su IRCAM institutu bei eksperimentine elektroninės muzikos kryptimi.

Laiškų turinys rodo ne tik formalius kontaktus, bet ir neoficialų toną – diskutuojama apie keliones, susitikimus bei mokslinę aplinką, kurioje sukosi pašnekovai.

Šie fragmentai leidžia geriau suprasti, kokio masto akademiniai ryšiai buvo palaikomi ir kaip mokslininkai buvo įtraukiami į platesnį socialinį tinklą, kuris šiandien vertinamas itin kritiškai.

Taip pat, duomenys rodo, kad kai kurie mokslininkai bendravo su Epsteinu dėl publikacijų, projektų ar finansavimo galimybių. Institucijos pabrėžia, kad vien paminėjimas dokumentuose nereiškia jokio neteisėto dalyvavimo ar ryšio su nusikalstama veikla.

Anksčiau buvo skelbta, jog Epsteinas investavo milijonus į mokslo projektus ir rėmė įvairias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos institutui skirta apie 800 tūkst. JAV dolerių parama sukėlė diskusijų dėl akademinės etikos. Nauji failai leidžia geriau suprasti, kaip finansiniai ryšiai buvo susiję su mokslinių projektų planavimu ir asmeniniu bendravimu.

Dokumentuose taip pat minimas virologas Nathanas Wolfe, kuris 2013 m. aptarė galimą tyrimą apie žmogaus elgesį. Kaip nurodoma, finansavimas projektui nebuvo suteiktas, o pats tyrėjas vėliau viešai išreiškė apgailestavimą dėl bendravimo su Epsteinu.

Galimai turėjo asmeninį hakerį

Be akademinių ryšių, tyrimo medžiagoje atsirado ir technologinis kampas. Kaip jau rašėme anksčiau, informatorius JAV tyrėjams teigė, kad Epsteinas galėjo turėti privatų hakerį – aukštų IT gebėjimų turintį specialistą.

Pagal tyrimo medžiagą, šio asmens funkcijos galėjo apimti skaitmeninių duomenų rinkimą, apsaugą ir prieigų valdymą. Jei tokie teiginiai būtų patvirtinti, tai galėtų reikšti sistemingą informacijos kontrolę ir galimą poveikį asmenų privatumui.

JAV institucijos pažymi, kad ši informacija vertinama tik platesnio tyrimo kontekste ir nėra savarankiškas kaltinimų pagrindas.

Tyrėjai neatmeta, kad technologinės priemonės galėjo būti naudojamos stebėsenai ar informacijos valdymui, tačiau galutinės išvados priklausys nuo papildomų įrodymų ir teisinio vertinimo.

Dokumentuose minimi ryšiai su Lietuva

Viešai paskelbtuose dokumentuose taip pat aptinkami ryšiai su Lietuvos kultūros ir renginių pasauliu. Susirašinėjimuose minimas modelis Dite Antanaitytė bei dizaineris Juozas Statkevičius, dokumentuose įvardijamas anglišku pseudonimu Josef Statkus. Taip pat aptariami Epsteino kontaktai su renginių organizatoriumi Valdu Petreikiu ir smuikininke Justina Auškelyte.

Institucijos pabrėžia, kad šie paminėjimai savaime nereiškia teisinės atsakomybės ir vertinami tik dokumentų kontekste. Paviešinti failai atskleidžia platesnį socialinių ir profesinių ryšių tinklą, tačiau galutiniai vertinimai priklausys nuo tolimesnių tyrimų rezultatų.

JAV federalinės institucijos nurodo, kad dokumentų analizė tęsiama laikantis teisinių procedūrų. Tolimesni paviešinimai gali suteikti daugiau informacijos apie mokslo finansavimo ryšius, technologijų naudojimą ir skaitmeninio privatumo klausimus, kurie išlieka svarbūs tiek akademinei bendruomenei, tiek visuomenei.