Ištyrus 117 metų senolės DNR, paaiškėjo ilgo gyvenimo paslaptis

Nors laiko sustabdyti negalime, kai kurie žmonės, sulaukę 110 metų ir daugiau, tarsi atranda būdų jį sulėtinti. Viena iš jų – ispanė Marija Branyas, kuri iki savo mirties 2024-aisiais buvo seniausia pasaulyje gyvenusi moteris. Naujame tyrime Ispanijos mokslinikai išsamiai įvertino jos DNR duomenis ir teigia radę užuominų, kodėl ji išgyveno taip ilgai.

Atsakymas – ląstelėse 

Prieš pat savo mirtį 2024 metais, būdama seniausia pasaulyje gyvenusi moteris, ispanė Marija Branyas savanoriškai pateikė kraujo, seilių, šlapimo ir išmatų mėginius mokslininkams. 

Tyrėjų iš Barselonos Josep Carreras leukemijos tyrimų instituto komanda, ištyrėjusi M. Branyas DNR, nustatė, kad jos ląstelės „jautėsi“ ir „elgėsi“ daug jauniau, nei rodo jos amžius. 

M. Branyas viršijo vidutinę Katalonijos moters gyvenimo trukmę daugiau nei 30 metų.

Nepaisant garbaus amžiaus, jos širdies ir kraujagyslių sistema veikė puikiai, o organizme buvo itin mažai uždegimo požymių. Tuo tarpu imuninė sistema ir žarnyno mikrobioma atitiko žymiai jaunesnių žmonių rodiklius. Be to, M. Branyas pasižymėjo žemu „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų lygiu bei aukštu „gerojo“ cholesterolio kiekiu. Visa tai gali paaiškinti išskirtinę moters sveikatą ir ilgą gyvenimo trukmę.

Reikšmingas ir gyvenimo būdas

M. Branyas gyveno aktyvų, protiškai ir socialiai turiningą gyvenimą. Ji taip pat laikėsi Viduržemio jūros dietos, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, be to, kasdien suvalgydavo iki trijų jogurtų per dieną, kasdien išeidavo pasivaikščioti ir vengdavo alkoholio bei rūkymo.

Nors toks gyvenimo būdas turėjo teigiamą įtaką jos ilgaamžiškumui, prie to prisidėjo ir genetika.

Įdomu, kad mokslininkai, tirdami jos DNR, pastebėjo didelę telomerų – chromosomų galų apsauginių dangtelių – eroziją (trumpėjimą). Paprastai trumpesni telomerai siejami su greitesniu senėjimu ir didesne mirties rizika, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad itin ilgą gyvenimą sulaukusių žmonių atveju šis rodiklis nėra patikimas.

Netgi priešingai – labai trumpi telomerai galėjo suteikti M. Branyas pranašumą. Tyrėjai teigia, kad jos ląstelių trumpas gyvavimo ciklas galėjo stabdyti vėžio plitimą, neleidžiant ligai išsivystyti.

Šimtamečių – daugėja 

Tyrimai, paremti vieno žmogaus – ypač tokio išskirtinio kaip M. Branyas – duomenimis, turi ribotą pritaikomumą platesnei visuomenei. 

Mokslininkai iš Ispanijos pripažįsta: siekiant gauti patikimesnių išvadų, svarbu tirti daugiau žmonių.

Visgi platesni tyrimai, lyginantys itin ilgaamžius žmones su jų bendraamžiais, atskleidžia unikalius biomarkerius, kurie gali padėti išvengti ligų ir prisidėti prie ilgaamžiškumo.

Šimtamečiai – sparčiausiai auganti pasaulio demografinė grupė. Tačiau tik kas dešimtas sulaukęs 100 metų pasiekia kitą dešimtmetį.