Istoriniai 2025-ieji: Lietuvos energetikos lūžis

2025 metais Lietuva pasiekė svarbų etapą energetikos srityje – šalis įtvirtino energetinę nepriklausomybę ir sustiprino tiekimo saugumą. Tai įvyko Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su kontinentinės Europos sistema ir sparčiai augant vietinei elektros gamybai. Metų rezultatus apžvelgė nacionalinės institucijos, vertindamos tiek pasiektą pažangą, tiek artimiausias tendencijas.

Elektros tinklų sinchronizacija

Vienu reikšmingiausių 2025 metų įvykių tapo Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šis žingsnis galutinai sumažino technologinę priklausomybę nuo rytinių kaimynių sistemų ir padidino viso regiono elektros sistemos stabilumą.

Kartu buvo stiprinama kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir patikimumas. Valstybės institucijos nurodo, kad sinchronizacija sudarė prielaidas efektyviau valdyti elektros srautus, greičiau reaguoti į galimus sutrikimus ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą vartotojams.

Atsinaujinančios energetikos plėtra

2025 metais reikšmingai augo saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai, o bendra atsinaujinančių energijos išteklių instaliuota galia Lietuvoje toliau didėjo. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, vietinė elektros gamyba sudarė apie tris ketvirtadalius šalies suvartojimo – tai aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį.

Didėjant pigesnės vietinės elektros pasiūlai, didmeninės elektros kainos išliko stabilios, o tam tikrais laikotarpiais buvo fiksuojamos ir neigiamos kainos. Tai leido sušvelninti kainų svyravimus galutiniams vartotojams, nors dalį kainos struktūros vis dar lemia reguliuojamos dedamosios ir tinklų mokesčiai.

Verta paminėti, jog 2025 metų rugsėjį elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė 381 MW bendros įrengtosios galios vėjo parkus Pagėgių ir Kelmės rajonuose. To pasekoje, visų vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje perkopė reikšmingą 5 GW ribą.

Dujos, degalai ir transporto pokyčiai

2025 metais Lietuva toliau diversifikavo gamtinių dujų tiekimą, didėjant suskystintų gamtinių dujų importui iš JAV ir kitų alternatyvių šaltinių.

Klaipėdos SGD terminalas, tapęs valstybės nuosavybe, išliko pagrindiniu tiekimo saugumo garantu. Rusiškų dujų ir naftos importo šalis nebevykdo nuo 2022 metų.

Transporto sektoriuje fiksuotas spartus elektromobilių skaičiaus augimas, kurį skatino tiek valstybės parama, tiek viešojo sektoriaus transporto atnaujinimas. Kartu plėtėsi ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, o elektros suvartojimas viešose įkrovimo stotelėse augo dviženkliu tempu.

2025 metų rezultatai rodo, kad Lietuva priartėjo prie ilgalaikio tikslo – kuo didesnę energijos dalį pasigaminti šalies viduje ir sumažinti išorinių veiksnių įtaką kainoms bei tiekimo saugumui.

Valstybės institucijos pažymi, jog 2026 metais dėmesys bus sutelktas į tolesnę atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo sprendimų ir infrastruktūros atsparumo plėtrą, siekiant išlaikyti pasiektą kryptį.