Iminta didzioji alchemijos paslaptis Atrastas budas kuris leis gyvsidabri paversti auksu
Įminta didžioji alchemijos paslaptis? Atrastas būdas, kuris leis gyvsidabrį paversti auksu
Kuro perdirbimo technologijų, skirtų branduolių sintezės pramonei, startuolis „Marathon Fusion“ yra įsitikinęs, kad įminė didžiąją paslaptį ir atrado būdą, kuris galėtų vieną cheminį elementą paversti kitu. Anot jų, branduolių sintezės technologija galėtų padėti gaminti auksą iš gyvsidabrio.
Siekia įgyvendinti alchemiko svajonę
Vos prieš keletą metų įkurtas startuolis visas savo viltis deda į branduolių sintezės energiją. „Marathon Fusion“ atstovai paskelbė recenzavimo laukiantį tyrimą, kuriame atrado efektyvią aukso transmutacijos galimybę. Anot jų, sukurtas metodas, kitaip nei ankstesni bandymai, yra masiškai plečiamas, praktiškai įgyvendinamas bei turi teigiamas ekonomines perspektyvas.
Naujas aukso gamybos metodas vadinamas deuterio-tričio sintezės procesu, kurio metu aukštos energijos neutronai sukelia dauginimosi reakcijas. Tyrėjai šią reakciją pakartojo su gyvsidabriu-198. Šio proceso metu susidarė gyvsidabris-197, kuris per kelias dienas suyra į vieną stabilų aukso izotopą – auksą-197.
Numatomi dideli gamybos mąstai
Anot startuolio, pasitelkiant šį metodą, būtų galima kasmet pagaminti 5 000 kg aukso vienam gigavatui elektros energijos, nepažeidžiant nei kuro savarankiškumo, nei energijos išeigos.
Tai reiškia, kad be aukso gavybos atsivertų ir naujos galimybės energetikoje. Mokslininkai teigia, kad sintezės elektrinės gali sukurti tiek pat ekonominės vertės iš aukso gamybos, kiek ir iš elektros.
Taip pat tikinama, kad tokiu metodu būtų galima gaminti kitus tauriuosius metalus, kaip paladį, sintezuoti medicininius izotopus ir medžiagas branduolinėms baterijoms.
Kol visa tai atrodo kaip mokslinė fantastika, kai kurie tyrėjai tikina, kad su nekantrumu laukia ateities, nes teorijos lygmenyje procesai yra realūs ir praktiškai įgyvendinami. Kita vertus, dar lieka daug neišspręstų klausimų, susijusių su komercializuotais energijos mastais ar gyvsidabrio natūralumu, nes bent jau kol kas, dėl vykstančių reakcijų, auksas gali tapti radioaktyvus, o tokiomis sąlygomis jį naudoti bus galima po 14-18 metų saugojimo laikotarpio.
Auksas vis dar išlieka vertingas objektas, o mokslininkai ir verslo atstovai nepaliauja ieškoję naujovių. Štai mokslininkai atrado telkinį, kuriame glūdį beveik visas Žemės auksas, o Kinija sukūrė aukso bankomatus, kurie papuošalus lydo vietoje, o pinigus perveda į banko sąskaitą.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Perspėjimas Europai: „Kinija jau laimėjo elektromobilių lenktynes“, delsimas didina kainas vairuotojams
2Jungtinės Tautos skelbia: prasideda „pasaulinis vandens bankrotas“ – brangs maistas ir energija
3Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų
4Jūsų vardas gali apskrieti Mėnulį: NASA kviečia registruotis ir gauti įlaipinimo pasą į „Artemis II“ misiją
5Davoso forume dėmesys dirbtiniam intelektui: technologijų pasaulio vadovų įžvalgos
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.