-15% nuolaida mūsų skaitytojams ✈️
Už internetą užsienyje mokėk mažiau – griebk nuolaidos kodą „TECHNAUJIENOS“ ir gauk -15% nuolaidą pasirinktam eSIM interneto planui su „Saily“!
Rinktis eSIM planąSingapūro nacionalinio universiteto (NUS) mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip pagerinti vėžio gydymo tikslumą naudojant aukso nanodaleles.
Žingsnis link personalizuotų gydymo būdų
Mokslininkai Andy Tay ir Huang Xingyue sukūrė metodą, kuriame naudojamos įvairių dydžių ir formų aukso nanodalelės, besijungiančios su nukleininėmis rūgštimis ir kaitinančios vėžio ląsteles fototerminės terapijos metu.
Šis metodas remiasi principu, kad skirtingos vėžio ląstelės pirmenybę teikia tam tikroms nanodalelių formoms ir dydžiams. Jis gali tapti esminiu žingsniu kuriant personalizuotus, saugesnius ir efektyvesnius vėžio gydymo būdus.
Auksas turi potencialą medicinoje
Auksas dažniausiai asocijuojamas su papuošalų ir brangių daiktų gamyba. Tačiau rečiau kalbama apie tai, kad šis metalas turi ir medicininių pritaikymų.
Vienas iš jų – vėžio terapija, kai auksas naudojamas kaip veiklioji medžiaga, kai jo dalelės sumažinamos iki mikroskopinio dydžio, panašaus į plauko sruogos plotį.
Šios mažos aukso dalelės naudojamos fototerminėje terapijoje – inovatyviame gydymo metode, kuriame nanodalelės, veikdamos tam tikro ilgio šviesos bangomis, paverčia šviesą į šilumos energiją. Tai leidžia tiksliai sunaikinti vėžines ląsteles, padedant organizmui pasveikti.
Be to, aukso nanodalelės gali būti naudojamos kaip transporto priemonės vaistams, leidžiant tiksliai nukreipti gydymą tiesiai į naviko vietą.
Vis dėlto, siekiant pasiekti norimą terapinį poveikį, aukso dalelės turi turėti specifines savybes – tinkamą formą, dydį ir paviršiaus struktūrą, atitinkančias tikslinių ląstelių poreikius.
Be to, jos turi būti pažymėtos brūkšniniais kodais, kad būtų galima tiksliai sekti jų judėjimą organizme.
Saugesnis vėžio gydymas
Nanoterapija pasiekė reikšmingą pažangą ir jau prisideda prie efektyvesnių gydymo metodų.
Tačiau dabartiniai metodai užtikrina gydymą tik tada, kai nanodalelės tolygiai pasiskirsto organizme.
Mosklininko A. Tay teigimu, tai nėra pakankamai efektyvu, nes kiekvienam vidaus organui priskiriami individualūs reikalavimui.
Geresnis ir saugesnis sprendimas būtų sukurti nanodaleles, kurios būtų pritaikytos konkrečiam organui ir jo poreikiams, siekiant veiksmingai gydyti vėžį ir kitas ligas. Būtent tokį požiūrį atskleidžia ir šis Singapūro mokslininkų metodas.
