Europai pavyktų atsisakyti iškastinio kuro automobiliuose iki 2040 m. – mokslininkai atskleidė, iš ko būtų gaminami degalai

Kovo 24 dieną paskelbtas mokslininkų tyrimas rodo, kad Europa teoriškai galėtų visiškai atsisakyti iškastinio kuro kelių transporte iki 2040 metų. Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) tyrėjai kartu su Vokietijos biomasių tyrimų centru DBFZ išanalizavo, kiek žemės ūkio ir miškų atliekų būtų galima panaudoti degalų gamybai. Tyrimo rezultatai, paskelbti KIT mokslinių publikacijų archyve „KITopen“, rodo, kad iš šiaudų, medienos likučių bei kitų biomasės atliekų būtų įmanoma pagaminti pakankamai sintetinių degalų Europos automobiliams.

Degalai iš atliekų, o ne iš naftos

„BMW AG“ užsakymu atlikta tyrėjų analizė rodo, kad didelė dalis Europos transporto galėtų būti varoma sintetiniais degalais (angl. reFuels), gaminamais iš biomasės ir atsinaujinančios energijos. Skaičiavimai rodo, kad jau iki 2030 m. daugiau nei pusė kelių transportui reikalingų degalų galėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.

Pasak mokslininkų, šių degalų žaliava galėtų tapti tai, kas šiandien dažnai laikoma atliekomis: šiaudai po derliaus nuėmimo, medienos likučiai iš miškų ūkio ar organinės pramonės atliekos.

Tyrėjų teigimu, skirtingai nei elektriniai automobiliai, tokie degalai galėtų būti naudojami ir dabartiniuose vidaus degimo varikliuose. Tai reikštų, kad pereinant prie mažesnių emisijų nereikėtų iš karto pakeisti viso automobilių parko ar kuro infrastruktūros.

„Europa turi pakankamai atsinaujinančių išteklių, kad ilgalaikėje perspektyvoje galėtų judėti be iškastinio kuro. Tai gera žinia, atsižvelgiant į dabartinį neapibrėžtumą tarptautinėse energijos rinkose. Jei efektyviai panaudosime liekančias medžiagas, galėsime padaryti kelių transportą mažiau priklausomą nuo energijos importo ir kartu sumažinti CO₂ emisijas,“ – paskelbtame pranešime teigė KIT viceprezidentas, atsakingas už technologijų perdavimą ir tarptautinius reikalus, profesorius Thomas Hirthas.

Mokslininkai tyrime nagrinėjo skirtingas technologijas, leidžiančias iš biomasės pagaminti transportui tinkamus degalus. Tarp jų – HVO (hidrogenizuoto augalinio aliejaus) procesas, kai aliejų turinčios liekanos paverčiamos dyzelino pakaitalu, ir metanoliu pagrįsti metodai, kuriuose iš augalinių atliekų pirmiausia išgaunamos dujos, o vėliau jos perdirbamos į benzino ar dyzelino alternatyvas.

Europa turi pakankamai biomasės

Tyrime buvo įvertintas visos Europos potencialas. Mokslininkai skaičiavo, kiek žemės ūkio ir miškų atliekų galėtų būti surenkama tvariai – nekenkiant dirvožemiui ir ekosistemoms. Rezultatai rodo, kad tokių žaliavų kiekio teoriškai pakaktų pagaminti didelę dalį reikalingų transporto degalų.

Pasak tyrėjų, svarbiausia sąlyga būtų technologijų plėtra ir pakankamos investicijos į naujas degalų gamyklas. Taip pat reikėtų daugiau atsinaujinančios energijos, nes sintetinių degalų gamyba reikalauja daug elektros.

TAIP PAT SKAITYKITE: Europa skaičiuoja milijonus transporto triukšmo paveiktų gyventojų: Lietuvai – „tylaus“ kampelio titulas

Alternatyva visiškai elektriniam transportui

Transportas šiandien yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių Europoje, todėl mokslininkai ieško įvairių technologinių sprendimų, galinčių padėti sumažinti priklausomybę nuo naftos.

Pastaraisiais metais transporto ateitis dažniausiai siejama su elektromobiliais, tačiau naujas tyrimas rodo, kad egzistuoja ir kitų galimų kelių. Sintetiniai degalai iš biomasės galėtų padėti sumažinti emisijas ten, kur elektrifikacija vyksta lėčiau, pavyzdžiui, sunkiajame transporte ar regionuose su senesniu automobilių parku.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tokie sprendimai negali būti laikomi vieninteliu atsakymu. Greičiausiai ateities transporto sistema bus mišri – derinanti elektrinius automobilius, alternatyvius degalus ir kitas mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas.

DAUGIAU ŠIA TEMA SKAITYKITE: Elektromobilių skaičius Lietuvoje auga „kaip ant mielių“: per penkerius metus išaugo 20 kartų