Dirbtinis intelektas privertė žmones tris kartus dažniau klysti, bet dvigubai labiau pasitikėti savimi: kas nutiko?

Sekite TechNaujienos Google

Naujas tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas atskleidė negailestingą dirbtinio intelekto (DI) poveikį – žmonės, pasitelkę DI atsakymus, beveik tris kartus dažniau klysta, nors jų pasitikėjimas savimi smarkiai išauga. Tyrėjų teigimu, problema slypi ne tik neteisinguose atsakymuose, bet ir tame, kaip ši technologija keičia žmogaus sprendimų priėmimą.

Tikrino, kaip žmonės priima sprendimus

Tyrimą atlikę mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar DI gali paveikti ne tik žmonių atsakymus, bet ir patį sprendimą, kada verta atsakyti, o kada geriau pripažinti nežinant. Tam buvo surengti penki eksperimentai, kuriuose dalyvavo 3 132 žmonės.

Dalyviams buvo pateikiami sudėtingi klausimai, o daliai jų buvo suteikta galimybė pasinaudoti DI pateiktais atsakymais. Siekdami įvertinti patį technologijos poveikį, tyrėjai klausimus parinko taip, kad DI į juos dažniausiai atsakytų neteisingai. Tokiu būdu tyrėjai galėjo įvertinti, kaip vien galimybė pasinaudoti DI keičia žmonių elgesį priimant sprendimus.

Nustojome sakyti „nežinau“

Didžiausia staigmena tyrėjų laukė ne dėl pačios sistemos klaidų. Paaiškėjo, kad vien galimybė pasitikrinti atsakymą pasitelkus DI iš esmės pakeitė žmonių elgesį. Jei be papildomų įrankių beveik pusė dalyvių pripažindavo nežinantys atsakymo, tai gavę DI patarimą jie tokį pasirinkimą rinkdavosi itin retai.

Naujausi straipsniai

4 min. skaitymo • prieš 13 val

Lietuva tapo vienu svarbiausių „Tesla“ bandymų poligonų: rezultatai gali lemti sprendimą visai ES

4 min. skaitymo • prieš 14 val

„Meta“ akinių skandalas: žmones esą filmavo be leidimo, o įrašus stebėjo iš kito pasaulio krašto

3 min. skaitymo • prieš 17 val

Mokslininkai išsiaiškino, kaip vėžio ląstelės „apgauna“ imuninę sistemą

Visi naujausi straipsniai →

Būtent tada ir išryškėjo paradoksas. Nors dalyviai atsakinėjo kur kas drąsiau, jų atsakymai tapo gerokai mažiau tikslūs. Tyrimo duomenimis, teisingų atsakymų dalis sumažėjo beveik tris kartus, o pasitikėjimas savo sprendimais tuo pačiu metu beveik padvigubėjo. Kitaip tariant, kuo labiau žmonės pasitikėjo DI pagalba, tuo labiau buvo įsitikinę net ir klaidingais atsakymais.

Problema – ne tik DI veikime

Kaip jau esame rašę, šiuolaikiniai DI modeliai ne visuomet pateikia tikslius atsakymus. Jie gali suklysti, „prasimanyti“ faktus ar pateikti informaciją, kuri skamba įtikinamai, tačiau nėra teisinga. Dėl šios priežasties specialistai visuomet rekomenduoja svarbius faktus visuomet tikrinti keliuose patikimuose šaltiniuose.

Vis dėlto tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema gali slypėti ne tik šiuose technologiniuose apribojimuose. Gilesnės priežastys slypi ten, kur vartotojai priima sprendimus. Jie rečiau abejoja ir dažniau pasitiki pasiūlytu variantu. Būtent dėl to, anot tyrėjų, dalyviai ne tik dažniau suklydo, bet ir buvo gerokai labiau įsitikinę, kad yra teisūs.

Ką svarbu žinoti kiekvienam

Nors tyrime naudotos specialiai parinktos užduotys, kuriomis siekta išprovokuoti DI klaidas, autoriai mano, kad rezultatai atskleidžia platesnę problemą. Šiandien milijonai žmonių kasdien naudojasi tokiomis sistemomis kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, todėl svarbu prisiminti, kad jų pateikiami atsakymai neturėtų pakeisti kritinio mąstymo.

Pats DI naudojimas savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys, tačiau platesnės problemos kyla tuomet, kai pats žmogus nustoja abejoti sugeneruotais atsakymais. Tai glaudžiai susiję ir su ankstesniais tyrimais, kuriuose, kaip rašėme, populiariausi DI įrankiai gali silpninti kritinį mąstymą.

Visgi gera žinia ta, kad viskas – paties naudotojo rankose. Tik nuo jūsų pačių priklauso, ar DI atsakymus priimsite kaip galutinę tiesą, ar kaip papildomą pagalbą priimant sprendimus.

Keletas patarimų tam, mūsų gide: Naudojate dirbtinį intelektą kasdien? 5 būdai išlaikyti kritinį mąstymą