Atskleista, kam iš tiesų žmonės naudoja „ChatGPT“

Dirbtinio intelekto bendrovė „OpenAI“ atliko didžiausią iki šiol pokalbių roboto „ChatGPT“ naudojimo tyrimą. Rezultatai atskleidžia, kad demografiniams skirtumams mažėjant, vartotojai pasitelkia šį populiarų įrankį ne tik darbo tikslais.

Atliko tyrimą

„OpenAI“ paskelbė plačiausio masto atlikto vartotojų įpročių tyrimo rezultatus, kurį rengė Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras bei „OpenAI“ ekonominių tyrimų komandos ir Harvardo ekonomistas Davidas Demingas. Pirmą kartą vertinta ir technologijos kuriama vertė, didinant produktyvumą darbe, tiek teikiant asmeninę naudą.

Išvados pateiktos remiantis 1,5 mln. pokalbių analize, stebint kaip vartotojų naudojimas keitėsi nuo pat „ChatGPT“ paleidimo prieš trejus metus. Šiame tyrime naudoti pokalbiai nebuvo skaitomi tyrėjų, o pasitelkti automatiniai įrankiai, kurie suskirstė naudojimo modelius į kategorijas.

Aiškėja vartotojų profilis ir naudojimo ypatumai

Pasak „OpenAI“ pranešimo, pradžioje buvę lyčių skirtumai šiandien yra sumažėję – 2024 m. sausį tipiškus moteriškus vardus turėjo 37% vartotojų, šių metų liepą – 52%. Kartu šis įrankis tampa plačiai prieinama pasauline priemone – „ChatGPT“ diegimo tempai auga ir mažas bei vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Žemų pajamų regionuose buvo daugiau nei 4 kartus didesnis šio įrankio diegimo augimas nei aukštesnes pajamas gaunančiose šalyse.

Ir nors „ChatGPT“ populiarumas ilgą laiką buvo siejamas ir su tuo, kad žmonės aktyviai jį naudoja darbo ir mokslo tikslais – rezultatai rodo, kad nebūtinai. Dažniausiai pokalbiai susiję su kasdienių užduočių atlikimu ir trys ketvirtadaliai pokalbių sutelkti į praktinį konsultavimą, informacijos paiešką ir rašymą.

Vartotojų pokalbiai buvo vertinti ir trijose kategorijose pagal užklausos pobūdį: klausimo, darymo bei saviraiškos. Maždaug pusė žinučių yra klausiamojo pobūdžio, o tai rodo, kad žmonės labiausiai šį įrankį vertina kaip patarėją, o ne užduočių atlikimo priemonę.

40% sudaro darbų kategorija, kurioje užduotys orientuotos į sąveiką: teksto kūrimą, planavimą ar programavimą. Tuo tarpu saviraišką sudaro 11% ir apima naudojimą, kuris nepakliūva į aukščiau minėtas kategorijas ir paprastai įtraukia asmenines refleksijos, tyrinėjimo ir pan. užklausas.

„ChatGPT“ progresas

„OpenAI“ teigia, matanti ekonominę vertę tiek darbo, tiek asmeniniuose vartotojų gyvenimuose. Bendra statistika rodo, kad maždaug tik 30% vartotojų „ChatGPT“ pokalbių yra susiję su darbu, o likę – ne.

Kita vertus, abiejų kategorijų rodikliai auga, o tai rodo, kad pokalbių robotas turi dvejopą vaidmenį – tai yra ir produktyvumo įrankis ir pagalba kasdieniniame gyvenime.

Bendrovė mato, kad „ChatGPT“ vertę kuria sprendimų procese, gerinant šiuos aspektus ir didinant produktyvumą imliuose darbuose. Tuo tarpu augantis naudojimas laikui bėgant tobulina ir pačius modelius.

„ChatGPT“ dirbtinio intelekto industrijoje sukėlė nemenką revoliuciją, jo naudojimas vis dar apipintas įvairiomis diskusijomis. Netrūksta įvairių nuomonių ir atvejų, kai tėvai apkaltina šio įrankio kūrėjus dėl savižudybės, kurią paskatino „ChatGPT“, bet yra ir tų, kurie dalijasi kaip šis pokalbių robotas padėjo surasti pavogtą automobilį ar išspręsti teisinius ginčus.