DI gali paveikti rinkėjus labiau nei politinė reklama, rodo naujas tyrimas

Naujausi mokslininkų darbai atskleidžia, kad susirašinėjimas su pokalbių robotais gali pakeisti žmonių politines pažiūras. Dar daugiau painiavos čia atneša ir dirbtinio intelekto skleidžiama dezinformacija.

Grėsmė demokratijai?

Kaip rašoma „Nature“ ir „Science“ moksliniuose žurnaluose paskelbtų vieno ir kito tyrimo išvadose, dirbtinio intelekto pokalbių robotai gali reikšmingai prisidėti prie besikeičiančios visuomenės nuomonės svarbiuose rinkimuose ir tai yra ženkliai labiau paveiku nei, kad pasitelkiama įprasta reklama.

Tyrime vykdyto eksperimento metu nustatyta, kad dalyvių nuomonė realiuose rinkimuose po bendravimo su pokalbių robotu pasikeitė iki 15 proc.

Nustebinti gali tai, kad dirbtinis intelektas vartotojų pasirinkimus ar jų pokyčius skatina ne emociniais motyvais, tačiau juos „užversdami“ informacija. Kuo jos daugiau – tuo įtikinamesni argumentai atrodo.

Skleidžia dezinformaciją

„Nature“ paskelbtame tyrime dalyvavo 2300 asmenų, kurie su pokalbių robotu bendravo likus dviem mėnesiams iki 2024 JAV prezidento rinkimų. Pavyzdžiui, tie, kurie palaikė Donaldą Trumpą, po pokalbio su dirbtiniu intelektu, kuris palaikė oponentę Kamalą Harris, imdavo palankiau ją vertinti – 100 balų skalėje vertinimas pasislinkdavo per 3,9 balus į teigiamą pusę. Kai situacija buvo įgyvendinama atvirkščiai – D. Trumpo naudai balas siekė 2,3. Tokio tipo eksperimentai buvo atlikti ir Kanadoje bei Lenkijoje, kuriuose rezultatai vidutiniškai buvo dar didesni – siekė iki 10 balų.

Tuo tarpu „Science“ paskelbtame tyrime dalis tų pačių mokslininkų, kaip Hause Lin ir David G. Rand, analizavo, kaip dirbtinis intelektas yra labiausiai paveikus. Eksperimento metu išbandyta 19 modelių, kurie bendravo su 77 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų ir aptarė daugiau nei 700 politinių klausimų. Nustatyta, kad vartotojus labiausiai įtikina faktai pilni pavyzdžių, o įtikinamiausias modelis sugebėjo rinkėją „priversti“ pakeisti nuomonę maždaug 26 taškais arčiau pritarimo.

Visgi, tyrimus rengusių mokslininkų grupės patvirtino, kad, nepaisant to, jog modeliai remiasi didžiuliu kiekiu informacijos ir ją grindžia faktais, jie ne visada yra tikslūs. Tie pokalbių robotai, kurie buvo vartotojams įtikinamiausi, dažnausiai skleidė ir dezinformaciją. O tai yra didžiulė grėsmė ir rizika susijusi su netikslios informacijos pateikimu.

„Tai gali paversti dirbtinį intelektą labai pavojingu dalyku. Vietoj to, kad žmonės taptų labiau informuoti, jie tampa labiau klaidinami“, – „Nature“ parengtame pranešime teigė skaičiavimų sociologė Lisa Argyle.

Technologijoms augant – iššūkiai nemažėja

Dirbtinis intelektas ir įvairiausi jo pagrindu veikiantys įrankiai atneša naujas galimybes ir perspektyvas į kiekvieno kasdienybę. Nepaisant inovacijų amžiaus, mokslininkai ir toliau nagrinėdami šią technologiją atranda naujų iššūkių ir jų ribotumų.

Jau kiek anksčiau aptarėme mokslininkų tyrimą, kuriame nustatyta, kad per pastaruosius metus dezinformacija internete auga itin sparčiai, o jei stinga vartotojų kritinio mąstymo, tai gali būti nemenka grėsmė išlaikant nepriklausomybę.