Skip to content
COVID-19 pasekmės: mokslas fiksuoja smegenų pokyčius – štai ką nustatė

Dalis žmonių po COVID-19 susiduria su sunkumais, kurių anksčiau nebuvo įmanoma aiškiai pamatuoti.

COVID-19 pasekmės: mokslas fiksuoja smegenų pokyčius – štai ką nustatė

TRUMPAI

  • • Ilgalaikio Covid-19 atvejais fiksuojami smegenų veiklos pokyčiai.
  • • Tyrimas sieja juos su protiniu nuovargiu ir dėmesio sutrikimais.
  • • Ši analizė yra dalis platesnių pastangų geriau suprasti, kas slypi už ilgai nepaaiškintų simptomų.

Ilgalaikis COVID-19 vis dažniau minimas ne tik kaip fizinius simptomus sukelianti liga, tačiau ir būklė, galinti paveikti daug daugiau. Vienas naujausių smegenų tyrimų atskleidžia, kad pokyčiai stebimi ir šioje srityje. Tuo tarpu atradimas gali paaiškinti, kodėl daliai žmonių grįžti į įprastą kasdienybę vis dar yra sudėtinga.

REKLAMA

Ką parodė smegenų skenavimas

Tyrėjai, pasitelkę pažangius smegenų vaizdinimo metodus, nustatė, kad žmonėms, patiriantiems ilgalaikio COVID-19 pasekmes, susilpnėja ryšiai tarp tam tikrų smegenų sričių. Šie neuroniniai ryšiai yra svarbūs dėmesiui, informacijos apdorojimui ir sprendimų priėmimui. Panašūs sutrikimai nustatyti ir asmenims, sergantiems lėtinio nuovargio sindromu.

Svarbu tai, kad tyrime dalyvavę asmenys prieš tai neturėjo aiškių struktūrinių smegenų pažeidimų. Tačiau pokyčiai slypi ne pačiose smegenų struktūrose, o jų tarpusavio „komunikacijoje“.

REKLAMA

O jos turi tiesioginę reikšmę tam, kodėl žmonės jaučiasi itin išsekę atlikdami protiškai varginančias užduotis. Tyrėjai pastebėjo, kad ryšio sutrikimai ypač sustiprėja protinio krūvio metu, kai smegenims tenka intensyviau apdoroti informaciją.

Tokie pokyčiai gali būti susiję su dėmesio stoka, lėtesniu mąstymu ir vadinamuoju „smegenų rūku“.

Tyrimo detalės

Atliktame tyrime dalyvavo 78 asmenys: pacientai, sergantys lėtiniu nuovargio sindromu, ilgalaikiu COVID-19 ir sveiki kontrolinės grupės dalyviai.

REKLAMA

Naudotas aukštos raiškos funkcinis magnetinio rezonanso tyrimas (fMRI), leidžiantis stebėti smegenų aktyvumą realiuoju laiku. Dalyviai skenavimo metu atliko kognityvinę užduotį, skirtą dėmesio ir informacijos apdorojimo gebėjimams įvertinti, o tyrėjai analizavo, kaip skirtingos smegenų sritys tarpusavyje komunikuoja.

Ypatingas dėmesys skirtas funkcinei smegenų jungčiai – tam, kaip sinchroniškai aktyvuojasi skirtingi neuroniniai tinklai, ypač didėjant protiniam nuovargiui.

Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad rezultatai dar nereiškia galutinių išvadų apie priežastinius ryšius. Vis dėlto jie suteikia svarbų biologinį pagrindą simptomams, kuriuos pacientai jaučia kasdien bei gali padėti tiksliau suprasti šių būklių ypatumus ateityje.

Ilgalaikio COVID-19 sindromas gali pasireikšti labai skirtingais simptomais ir kartais trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus po pirminės infekcijos.

Ką tai keičia

Ilgą laiką tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis ar „smegenų rūkas“ buvo sunkiai apčiuopiami, nes jų nebuvo galima aiškiai parodyti tyrimuose. Nauji smegenų skenavimo duomenys keičia šį požiūrį – jie leidžia kalbėti apie objektyviai fiksuojamus pokyčius, o ne vien subjektyvią savijautą.

Nors tyrimas dar nepateikia galutinių atsakymų, jis prisideda prie platesnio supratimo, kad COVID-19 gali turėti ilgalaikių pasekmių kasdieniam žmogaus funkcionavimui. Tai svarbus poslinkis, leidžiantis šiuos simptomus vertinti rimčiau ir ieškoti sprendimų, o ne juos nurašyti „laikinam“ pokyčiui.

Tyrimas, kuriame analizuoti smegenų ryšių pokyčiai ilgalaikio COVID-19 ir lėtinio nuovargio sindromo atvejais, publikuotas mokslo žurnale „Journal of Translational Medicine“.

Tuo tarpu kitas MRT tyrimas parodė, kad sporto įtraukimas į kasdienybę siejamas su smegenų struktūros pokyčiais.

Plačiau apie tai: MRT tyrimas patvirtino: sportas keičia smegenis

Kaip vertinate šį straipsnį?

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!