„CES 2026“: 7 saulės technologijos, kurios formuos ateities energetiką

Sausio 6-9 dienomis Las Vegase vykusioje tarptautinėje technologijų parodoje „CES 2026“ saulės technologijos žengė už stogų ribų. Nuo autonominių sekiklių iki mobilių perdirbimo įrenginių – fokusas pasisuko į saulės energijos pritaikomumą, efektyvumą ir praktiškumą realiame gyvenime. Pristatome 7 naujausias technologijas, kurios parodo, kaip saulės energija gali tapti aktyvia modernios infrastruktūros dalimi.

1.    „Jackery“ (JAV) – „Living Solar“ ekosistema

JAV kompanija „Jackery“ pristatė aktyvią, autonominę saulės energijos sistemą. Centre – „Solar Mars Bot“, keturratis robotas su 300 W automatiškai sulankstomais saulės moduliais, kuris nuolat persireguliuoja, kad maksimaliai gautų saulės spindulius. Sistema pristatyta kartu su „Solar Gazebo“ – pastovia lauko struktūra su 2000 W žaliuzių tipo saulės stogu, galinčiu gaminti iki 10 kWh per dieną. Automatizuojant pozicionavimą ir šviesos sekimą, „Jackery“ sumažina rankinio optimizavimo poreikį, užtikrindama nuoseklų energijos išgavimą įvairiomis sąlygomis.

2.    „Blue Device“ (Pietų Korėja) – Nanodalelių saulės išmanieji langai

Pietų Korėjos įmonė „Blue Device“ pristatė nanodalelių saulės išmaniuosius langus, kurie generuoja energiją ir automatiškai reguliuoja toną be vidinių elektros jungčių. Šie langai yra visiškai savarankiški, energiją gaudami tiek iš saulės, tiek iš silpnos vidinės LED šviesos. Šie langai gali sumažinti pastato energijos suvartojimą iki 20–40 proc., o „plug-and-play“ dizainas sumažinti diegimo kaštus daugiau nei 50 proc. Kiekvienas langas veikia kaip nepriklausomas energijos vienetas, paversdamas fasadus paskirstytomis elektros sistemomis.

3.    „BiLight Innovations“ (Pietų Korėja) – Lankstoma perovskito saulės ritinėlio užuolaida

Pietų Korėjos startuolis „BiLight Innovations“ pristatė lankstomą perovskito saulės ritinėlio užuolaidą, lengvą ir vos 0,1 mm storio, kurią galima susukti į kompaktišką tūtelę. Nepaisant minimalios formos, ji pasiekia daugiau nei 18 proc. konversijos efektyvumą ir veikia silpno apšvietimo sąlygomis. Ritinėlis veikia tiek kaip uždanga, tiek kaip energijos šaltinis IoT įrenginiams ar nešiojamai elektronikai, perkeldamas saulės energiją į lankstų, išmanųjį paviršių.

4.    „Dracula Technologies“ (Prancūzija) – LAYER® V2.0 patalpinė OPV sistema

Prancūzijos įmonė „Dracula Technologies“ pristatė LAYER® V2.0, organinę fotovoltinę sistemą patalpoms, skirtą baterijų nereikalaujančiai elektronikai. Ji surenka energiją net esant 500 lux apšvietimui, naudoja spausdintą sidabrinę struktūrą vietoje varinių laidų ir gali nuolat maitinti jutiklius, išmaniąsias spynas bei dirbtinio intelekto vizijos įrenginius. Ši technologija mažina IoT įrenginių priklausomybę nuo keičiamos baterijos, leisdama ilgalaikėms, žemo priežiūros sistemos įrengtiems sprendimams veikti nuolat.

5.    „Solarstic“ (Pietų Korėja) – Polimeriniai saulės moduliai transporto priemonėms

Pietų Korėjos startuolis „Solarstic“, kilęs iš Hyundai ZER01NE akseleratoriaus, pristatė polimerinius, lengvus saulės modulius, pritaikomus automobilio kapotui, stogui ir bagažinei, nepažeidžiant aerodinamikos. Šie moduliai atitinka automobilių saugos standartus ir gali pridėti iki 15 mylių nuvažiuojamo atstumo per dieną pasyviai surenkant energiją. Inovacija – laikyti automobilio korpusą aktyvia energijos paviršiaus dalimi, o ne statine dalimi, siekiant integruotą saulės energiją padaryti standartine gamykline funkcija iki 2027 metų modelių.

6.    „Won Kwang S&T“ (Pietų Korėja) – Mobilioji saulės modulių perdirbimo sistema

Pietų Korėjos įmonė „Won Kwang S&T“ pristatė „SolreBorn“ – mobilų, vietoje dirbantį saulės modulių perdirbimo sprendimą, montuojamą ant sunkvežimio, kuris apdoroja nenaudojamus modulius tiesiai saulės fermose. Sistema naudoja patentuotą stiklo delaminavimo metodą, atskirdama aliuminio rėmus ir aukšto grynumo stiklą be traiškymo, išsaugodama medžiagų kokybę. Ji gali apdoroti iki 2,5 tonų modulių per dieną ir atkurti 95 proc. žaliavų, sumažindama transportavimo išlaidas ir emisijas 85 proc., taip kuriant tvarų uždaro ciklo saulės energijos modelį.

7.    „Lens Technology“ (Kinija) – Kosminės paskirties itin plonas stiklas (UTG)

Kinijos įmonė „Lens Technology“ pristatė kosminės paskirties itin ploną stiklą, skirtą palydovų saulės moduliams. Stiklas, vos 30–50 μm storio, gali būti sukamas su lenkimo spinduliu iki R1,5 mm, leidžiant kompaktiškai laikyti didelius saulės sparnus raketų tūbose. Skirtingai nei polimeriniai dangčiai, šis neorganinis stiklas atsparus atominiam deguoniui ir ultravioletiniams spinduliams mažos Žemės orbitos sąlygomis, išlaikydamas medžiagų stabilumą ilgą laiką. Inovacija sujungia tvirto stiklo patvarumą su lankstumu, reikalingu išskleidžiamoms saulės sistemoms, pratęsiančioms palydovų energijos sistemų eksploatacijos laiką.

Taip pat skaitykite: 7 „CES 2026“ inovacijos, kurios mokslinę fantastiką paverčia realybe.