Bolivijoje aptikta daugiau nei 16 tūkst. dinozaurų pėdsakų

Bolivijoje, Torotoro nacionalinio parko teritorijoje, mokslininkai aptiko didžiausią iki šiol žinomą dinozaurų pėdsakų vietovę pasaulyje. Carreras Pampa vietoje užfiksuota daugiau kaip 16 tūkst. pėdsakų ir vadinamųjų „plaukimo“ žymių, susiformavusių maždaug prieš 70 mln. metų, vėlyvosios kreidos laikotarpiu. Tyrėjų teigimu, radinys leidžia detaliau pažvelgti į senovinių gyvūnų judėjimą ir elgseną pakrantės aplinkoje.

Didžiausias žinomas pėdsakų „palikimas“ pasaulyje

Moksliniame tyrime, kuris buvo išpublikuotas gruodžio 3 dieną, dokumentuota 1 321 atskira pėdsakų seka ir 289 pavieniai pėdsakai, kurie iš viso sudaro apie 16 600 trijų pirštų teropodų paliktų pėdsakų. Dauguma jų orientuotos ta pačia kryptimi, o tai leidžia manyti, kad gyvūnai judėjo lygiagrečiai senovinei pakrantei. Be sausumos pėdsakų, identifikuota ir 280 vadinamųjų „plaukimo“ takų – jie susidaro, kai gyvūnas plūduriuodamas ar plaukdamas trumpam paliečia dugną tik kojų galais.

Pėdsakų paviršiuje taip pat išlikę bangelių raštai, būdingi seklioms pakrantės zonoms. Tai sustiprina hipotezę, kad vietovė buvo aktyviai naudojama kaip judėjimo koridorius palei vandens telkinį.

Elgsenos požymiai ir galimi paaiškinimai

Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai gyvūnų stebėjimai Afrikos vandens telkinių pakrantėse rodo tam tikras tendencijas: žolėdžiai dažniau kerta krantą statmenai, o plėšrūnai linkę judėti lygiagrečiai pakrantei, taip padidindami tikimybę sutikti grobį. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra griežtos taisyklės ir ne visada gali būti taikomos dinozaurams.

Nors dalis pėdsakų greičiausiai priklauso mėsėdžiams teropodams, tikslus pėdsakų „autorių“ nustatymas išlieka sudėtingas. Tas pats gyvūnas, priklausomai nuo judėjimo pobūdžio ir grunto savybių, gali palikti skirtingos formos pėdsakus, o kaulinių fosilijų tokiose vietose dažnai nerandama.

Tyrimo metodai ir reikšmė

Vietoje konkrečių rūšių tyrėjai naudojo vadinamuosius morfotipus – pasikartojančių pėdsakų formas, leidžiančias atskirti skirtingus judėjimo ar gyvūnų tipus. Iš viso identifikuota mažiausiai tuzinas skirtingų pėdsakų formų, rodančių, kad teritorijoje lankėsi įvairūs gyvūnai.

Mokslininkai pabrėžia, kad didelis pėdsakų skaičius nebūtinai reiškia didelį individų skaičių. Vienas gyvūnas galėjo daug kartų kirsti tą patį paviršių, o keli individai – jį pereiti tik kartą. Vis dėlto vietovė išsiskiria tuo, kad fiksuoja trumpą laikotarpį, kuriame kartu egzistavo skirtingi gyvūnai, taip sudarydama savotišką senovinės ekosistemos archyvą.

Tolesni Carreras Pampa vietovės tyrimai turėtų suteikti daugiau duomenų apie tai, kaip dinozaurai judėjo, ar jie formavo grupes ir kaip naudojo pakrantės aplinką kasdienėje veikloje.

Ši pėdsakų koncentracija laikoma vienu iš išsamiausių iki šiol žinomų senovinio gyvūnų elgsenos įrašų, išlikusių ne kaulų pavidalu, o žemės paviršiuje.