Billas Gatesas įspėja: DI gali būti panaudotas kaip bioterorizmo ginklas

Dirbtinis intelektas (DI) turės didžiausią poveikį visuomenei per visą žmonijos istoriją – didesnį nei internetas, automobilis ar elektra. Tokią žinutę savo naujausiame metiniame laiške siunčia „Microsoft“ bendraįkūrėjas Billas Gatesas, pabrėždamas, kad nė viena iki šiol sukurta technologija taip stipriai nepakeis visuomenės. Anot jo, nors DI potencialas ilgainiui gali atnešti daug naudos, ši technologija kartu kelia ir rimtų grėsmių pasaulio gyventojams. 

DI kelia dvi pagrindines problemas

B. Gatesas jau daugelį metų optimistiškai vertina revoliucines DI galimybes, ypač tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimas. Vis dėlto jis ne kartą pabrėžė ir su DI susijusias rizikas – ypač tuo atveju, jei ši technologija patektų į piktavalių rankas.

Todėl greta didžiulių permainų, kurias DI gali atnešti sveikatos apsaugos srityje, egzistuoja ir kita medalio pusė. 

70-metis filantropas savo naujausiame metiniame laiške priminė: „2015 metais per TED konferenciją perspėjau, kad pasaulis nėra pasirengęs pandemijai. Jei būtume tinkamai pasiruošę COVID-19 pandemijai, žmonių patirtų kančių mastas būtų buvęs gerokai mažesnis“.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiandien dar didesnė grėsmė nei natūraliai kilusi pandemija yra tai, kad nevyriausybinė grupė, pasitelkusi atvirojo kodo DI įrankius, galėtų sukurti biologinio terorizmo ginklą.

B. Gatesas nurodė, kad visuomenė turi dėti gerokai daugiau pastangų ruošiantis DI erai, o iki šiol nuveikto darbo, jo teigimu, nepakanka. Anot milijardieriaus, ši technologija kelia dvi pagrindines problemas: pirmoji – DI panaudojimas piktavalių tikslams, antroji – sukrėtimai darbo rinkoje.

„Abi šios grėsmės yra realios, ir jas valdydami turime dirbti kur kas geriau“, – rašė B. Gatesas, pridurdamas, kad turėsime sąmoningai ir atsakingai spręsti, kaip ši technologija yra kuriama, reguliuojama ir diegiama.

Darbo rinkos pokyčiai

Kol kas nėra bendro sutarimo, kiek smarkiai DI sukrės darbo rinką. 

Pavyzdžiui, JAV Federalinio rezervo sistemos vadovas Jerome’as Powellas teigė labai atidžiai stebintis duomenis, siekdamas įvertinti, kaip dėl technologijų teikiamo efektyvumo gali keistis įdarbinimo rinka.

Tuo metu šią savaitę paskelbtoje „Oxford Economics“ analizėje teigiama, kad kol kas nematyti, jog įmonės reikšmingu mastu keistų darbuotojus DI.

Analitikai spėja, jog kai kurios bendrovės gali pasinaudoti antraštėmis apie DI kaip priedanga įprastiems darbuotojų skaičiaus mažinimams. 

„Įtariame, kad dalis įmonių bando pateikti atleidimus kaip gerą naujieną, o ne blogą, pavyzdžiui, siekdamos pateisinti ankstesnį per didelį darbuotojų samdymą“, – rašoma „Oxford Economics“ analizėje.

B. Gatesas piešia platesnį vaizdą – tokį, kuriame vietoje darbuotojų atleidimo galėtų būti trumpinamas jų darbo laikas arba net nusprendžiama, kad tam tikrose srityse DI apskritai neturėtų būti naudojamas.

„Matematiškai žiūrint, turėtume gebėti šias naujas galimybes paskirstyti taip, kad jos būtų naudingos visiems“, – rašė jis.

B. Gatesas teigė, kad jau dabar pradedame matyti DI poveikį darbo rinkai, ir, jo manymu, per artimiausius penkerius metus šis poveikis tik stiprės.

„Net jei perėjimas užtruks ilgiau, nei aš tikiuosi, 2026 metus turėtume išnaudoti pasiruošimui šiems pokyčiams – įskaitant tai, kokia politika geriausiai padėtų paskirstyti sukuriamą gerovę ir spręsti svarbų darbo vaidmenį mūsų visuomenėje. Skirtingos politinės partijos, tikėtina, siūlys skirtingus sprendimus“, – svarstė B. Gatesas.