Atskleista, kaip sveikatą veikia itin perdirbtas maistas – net ir neturint antsvorio

Dažnai geriate „Cola“ ar užkandžiaujate greito maisto restoranuose? Kanados mokslininkų tyrimas atskleidė, kad itin perdirbtas maistas kelia rimtą pavojų sveikatai. Mokslininkams pirmąkart pavyko atskleisti tokių maisto produktų sukeliamus uždegiminius ir medžiagų apykaitos sutrikimų požymius, kurie išlieka nepriklausomai nuo svorio ar gyvenimo būdo.

Itin perdirbto maisto poveikis

Naujai paskelbtame tyrime Makmasterio universiteto (Kanada) mokslininkai atskleidė tiesioginį ryšį tarp gausaus itin perdirbto maisto vartojimo ir sveikatos problemų.

Nustatyta, kad toks maistas ilgainiui didina kraujospūdį, „blogojo“ cholesterolio lygį, liemens apimtį bei kūno masės indeksą (KMI).

Šiame tyrime dalyvavo daugiau kaip 6000 įvairaus amžiaus, sveikatos būklės ir socialinių sluoksnių suaugusiųjų. 

Daugiausia itin perdirbto maisto suvartojantys asmenys buvo vyrai, turintys mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą ir vartojantys mažai vaisių bei daržovių. Vidutiniškai per dieną jie suvartodavo 6 itin perdirbto maisto porcijas.

Paaiškėjo, kad jų KMI, juosmens apimtis, kraujospūdis, insulino ir trigliceridų kiekis buvo gerokai didesnis nei tų, kurie vartojo mažiausiai perdirbtų maisto produktų – iki 3 porcijų per dieną.

Svarbu tai, kad rizika sveikatai vartojant tokį maistą išlieka net ir pakoregavus KMI, kontroliuojant suvartojimo maisto kiekį, palaikant fizinį aktyvumą.  

Tai rodo, kad itin apdorotas maistas gali turėti įtakos sveikatai ne vien dėl svorio didėjimo. Jis neigiamai veikia ir per tokius mechanizmus kaip padidėjęs atsparumas insulinui, suprastėjusi medžiagų apykaitos reguliacija.

Be to, itin perdirbtas maistas sukelia uždegimines reakcijas organizme. Mokslininkai pabrėžia, kad taip yra dėl to, jog tam tikra prasme mūsų organizmas jį laiko ne maistu, o kitu elementu.

Kas yra itin perdirbtas maistas?

Tai – pramoniniu būdu paruošti vartoti, iš anksto supakuoti maisto produktai, kuriuose dažnai yra daug natrio, cukraus ir nesveikų riebalų, skaidulinių medžiagų, mineralų ar vitaminų – mažai. Dažniausiai jie turi daug dirbtinių maisto priedų: skonio stipriklių, dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt.

Šiems produktams priskiriami saldumynai, traškučiai, saldūs gazuoti limonadai, greito maisto užkandžiai, užšaldyti paruošti patiekalai, greitai paruošiami makaronai ir sriubos, stipriai perdirbti, konservuoti mėsos, sūrio gaminiai, augaliniai mėsos ar pieno pakaitalai su įvairiais sintetiniais priedais ir kt.

Jei produktas turi ilgą ingredientų sąrašą su daug sintetinių medžiagų – tikėtina, kad jis yra itin perdirbtas.

Mokslininkai pabrėžia, kad stipriai perdirbtas maistas tapo dominuojančia maisto pasiūlos dalimi pasaulyje, ypač vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šalyse.

Jų išvados taip pat rodo, kad nors kai kurios gyventojų grupės yra labiau veikiamos šių maisto produktų, – pavojus sveikatai išlieka nepriklausomai nuo pajamų ir išsilavinimo.