Atskleista 500 metų paslaptis: Rafaelio šedevre „Madonna della Rosa“ vienas veidas tapytas ne jo

Dirbtinis intelektas (DI) gali atpažinti detales paveiksluose, kurios dažnai nepastebimos žmogaus akiai. Jungtinės Karalystės mokslininkai, taikydami inovatyvų DI metodą, aptiko neįprastą detalę vieno garsiausių visų laikų italų dailininko ir architekto Rafaelio XVI a. sukurtame paveiksle „Madonna della Rosa“. Paaiškėjo, kad vieną šio paveikslo dalį tikriausiai nupiešė ne pats Rafaelis.

Mįslė „Madonna della Rosa“

Žymiojo Rafaelio paveikslo „Madonna della Rosa“ kilmė iki šiol išlieka mįsle. Nors šis kūrinys visą laiką buvo priskiriamas Rafaelio rankai, ekspertai pastebėjo, kad paveiksle vaizduojamas Šv. Juozapas skiriasi nuo kitų figūrų spalvų palete ir potėpiais. Tai leidžia manyti, kad jo atvaizdą galėjo nutapyti kiti Rafaelio dirbtuvės meistrai.

„Priskyrimas Rafaelio meno dirbtuvėms buvo palaipsniui priimtas vėliau, ypač kai darbą pradėta sieti su jo mokiniais dailininkais – Giulio Romano, ir, galbūt, Gianfrancesco Penni“, – reikšmingame tyrime pabrėžė Jungtinės Karalystės Bradfordo universiteto profesorius Howellas Edwardsas.

Jis taip pat patikino, kad per visą laiką, kol šis paveikslas buvo saugomas Ispanijoje, jo autentiškumu niekas neabejojo.

Nors meno kūrinio kilmės nustatymui reikia daugybės įrodymų, naujas analizės metodas, paremtas DI, patvirtino hipotezę, kad bent dalį potėpių galėjo atlikti kitas menininkas.

DI mato iki mikroskopinio lygio

Tyrėjai sukūrė specialų algoritmą, remdamiesi patvirtintais Rafaelio darbais.

„Naudodami giliosios funkcijos analizę, apmokėme DI atpažinti Rafaelio stilių itin detaliai – nuo potėpių ir spalvų paletės iki šešėliavimo ir kiekvieno kūrinio elemento. Kompiuteris mato kur kas giliau nei žmogaus akis – iki mikroskopinio lygio“, – aiškino Bradfordo universiteto matematikas ir kompiuterių mokslininkas Hassanas Ugailas.

Mašininio mokymosi algoritmai paprastai reikalauja didelio pavyzdžių kiekio, tačiau vieno menininko kūrybos jų dažnai būna per mažai. Todėl tyrėjai pasinaudojo jau iš anksto apmokytu „Microsoft“ algoritmu „ResNet50“ ir jį sujungė su tradicine palaikymoa vektorių mašinos (Support Vector Machine) technika. Tai leido sistemai tiksliai atpažinti Rafaelio stilių net su ribotu pavyzdžių kiekiu.

Anksčiau buvo įrodyta, kad toks metodas gali nustatyti Rafaelio paveikslus 98 proc. tikslumu. Paprastai algoritmas analizuoja visą paveikslą, tačiau šįkart komanda paprašė jo atidžiai įvertinti ir atskirus veidus.

Nors Madona, kūdikis Jėzus ir Šv. Jonas buvo patvirtinti kaip Rafaelio darbai, Šv. Juozapo veidas pasirodė visiškai kitoks. Ankstesnėse diskusijose jis jau buvo laikomas mažiau meistrišku nei kitos figūros paveiksle.

„Kai testavome „Madona della Rosa“ paveikslą kaip visumą, rezultatai nebuvo galutiniai. Tada analizavome atskiras dalis – ir nors likusi paveikslo dalis buvo patvirtinta kaip Rafaelio kūrinys, Šv. Juozapo veidas greičiausiai priklauso kitam menininkui. Tai dar vienas pavyzdys, kaip modernios technologijos atskleidžia klasikinių paveikslų paslaptis – šįkart pasitelkiant DI“, – sakė H. Ugailas

DI padeda meno ekspertams

Manoma, kad „Madonna della Rosa“ buvo nutapyta ant drobės 1518–1520 metais. Dar XIX a. viduryje meno kritikai pradėjo įtarti, kad ne visas paveikslas galėjo būti Rafaelio kūrinys.

Dabar šie įtarimai beveik tikrai pasitvirtino. Tyrėjų komanda taip pat pabrėžia, kad DI ateityje padės meno ekspertams, o ne juos pakeis.

„Tai nėra atvejis, kai DI atima žmonių darbo vietas. Meno kūrinio autentiškumo nustatymas apima daugybę aspektų – nuo kilmės ir pigmentų iki kūrinio būklės. Tokia programinė įranga gali būti naudojama kaip vienas iš įrankių, padedančių šiame procese“, – patikino H. Ugailas.