Asteroide aptiktos visos gyvybės sudedamosios dalys: tai gali paaiškinti jos kilmę Žemėje

Tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Japonijos tyrėjų, kovo 16 dieną paskelbtas darbas atskleidė, kad į Žemę pargabento asteroido „Ryugu“ mėginiuose aptinkamos visos penkios molekulės, sudarančios DNR ir RNR pagrindą. Tyrėjai nustatė, kad šios gyvybei būtinos medžiagos galėjo susiformuoti natūraliai kosmose, o tai sustiprina hipotezę, jog gyvybės „statybinės dalys“ į Žemę galėjo patekti iš asteroidų.

Asteroide „Ryugu“ rastos visos genetinės „raidės“

„Nature Astronomy“ publikuoto tyrimo rezultatuose nurodoma, kad mokslininkai Japonijos kosmoso agentūros 2020 m. „Hayabusa2“ misijos metu pargabentuose asteroido „Ryugu“ mėginiuose aptiko visas penkias nukleobazes: adeniną, guaniną, citoziną, timiną ir uracilą.

Tai yra junginiai, sudarantys DNR ir RNR – molekules, kurios saugo ir perduoda genetinę informaciją visiems gyviems organizmams. Ankstesniuose tyrimuose kai kurios iš šių molekulių jau buvo aptiktos meteorituose, tačiau pirmą kartą visas komplektas rastas tokioje mažai užterštoje medžiagoje.

Iki šiol tai tik antrasis asteroidas, po „Bennu“, kuriame atrastos visos penkios medžiagos.

Pavyko dėl mėginių „švarumo“

Pasak mokslininkų, mėginiai buvo surinkti iš asteroido paviršiaus ir jo požeminių sluoksnių, todėl mokslininkai galėjo palyginti skirtingų aplinkų cheminę sudėtį. Be to, „Ryugu“ yra maždaug 4,5 mlrd. metų senumo asteroidas, o tai reiškia, kad jame esantys cheminiai procesai beveik nepakitę nuo Saulės sistemos susiformavimo.

Tyrėjų teigimu, didžiausias šio tyrimo privalumas buvo itin aukštas mėginių „švarumas“. Jie buvo sandariai uždaryti dar kosmose, todėl beveik nepatyrė Žemės aplinkos poveikio. Laboratorijose naudoti pažangūs analizės metodai leido aptikti net labai mažas organinių junginių koncentracijas.

Ką tai reiškia gyvybės kilmės teorijoms

Šis atradimas sustiprina vadinamąją panspermijos hipotezę – idėją, kad gyvybės „ingredientai“ galėjo būti atnešti į Žemę iš kosmoso. Jei tokios sudėtingos molekulės gali susiformuoti asteroiduose, tikėtina, kad jos yra paplitusios visoje Saulės sistemoje.

Tai taip pat rodo, kad gyvybės atsiradimui reikalingos cheminės sąlygos gali būti kur kas dažnesnės nei manyta anksčiau. O tokie objektai, kaip asteroidas „Ryugu“, gali užtikrinti sąlygas formuotis sudėtingoms organinėms molekulėms.

Nors tyrimas neįrodo, kad gyvybė tiesiogiai atkeliavo iš kosmoso, jis pateikia svarbių įrodymų, kad pagrindiniai jos komponentai gali susidaryti už Žemės ribų. Tai plečia mokslininkų požiūrį į gyvybės kilmės pagrindą ir leidžia manyti, kad panašūs procesai galėjo vykti ir kitose planetose.

Ateityje planuojamos naujos misijos į asteroidus ir kometas gali padėti dar geriau suprasti, kaip šios molekulės susiformuoja ir ar jos iš tiesų galėjo padėti pamatus gyvybei Žemėje.