„Apollo“ misijų duomenys atskleidė netikėtą ryšį: Žemė „maitina“ Mėnulį

Nauja analizė rodo, kad Žemės atmosfera per milijardus metų nuolat pasiekdavo Mėnulį. Tai vyko ne atsitiktinai, o per jos magnetinį lauką, kuris, pasirodo, ne tik saugo atmosferą, bet ir leidžia nukeliauti daliai jos dalelių iki Mėnulio paviršiaus. Išvados paremtos dar „Apollo“ misijų metų pargabentų Mėnulio mėginių analize.

Kas slypi už Mėnulio pargabentų mėginių

„Apollo“ mėginiuose rastų paslaptingų dujų, analizuotų kompiuterinėse simuliacijose, rezultatai atskleidė, kad Žemės magnetinis laukas per ilgą laiką atliko stebinantį vaidmenį pernešant daleles iš atmosferos į Mėnulį. 

Tai vyko ne vieną milijardą metų, o per šį laiką mažyčiai Žemės atmosferos fragmentai būtent šiuo būdu atskriejo į Mėnulį ir įsitvirtino jo dirvožemyje. Žemės magnetinis laukas padėjo nukreipti atmosferos daleles, kurias galiausiai perneša Saulės vėjas.

Suteikė papildomų duomenų

„Apollo“ programa, NASA įgyvendinta 1967-1972 m., suteikė svarbių užuominų apie Mėnulio paviršių – buvo rasta tokių medžiagų kaip vanduo, anglies dioksidas, helis, argonas ir azotas. Jau tada žinota ir tai, kad dalis jų atkeliauja dėl Saulės įkrautų dalelių srauto, vadinamo Saulės vėju. Visgi, jų kiekiai, pavyzdžiui azoto, buvo per dideli, kad juos būtų galima aiškinti tik šiuo poveikiu.

Dar 2005 m. Tokijo tyrėjai iškėlė hipotezę, kad dalis medžiagų gali būti kilusios iš Žemės atmosferos, bet idėja greitai atmesta – manyta, kad magnetinis laukas, atvirkščiai, neleidžia atmosferos dalelėms pabėgti į kosmosą. Tačiau dabar yra įrodymų, kad visas procesas veikia kiek kitaip.

Postūmis į priekį

Gauti rezultatai palieka mokslininkams užuominų, kad Mėnulio dirvožemis gali saugoti ne tik ilgalaikį Žemės atmosferos įrašą, bet ir būti dar vertingesnis nei anksčiau manyta. Visų pirma, tai leidžia suprasti, kaip per milijardus metų vystėsi Žemės klimatas, vandenynai ir pati gyvybė.

Antra, tai padės būsimoms kosmoso tyrėjų misijoms, kurių metu žmonės gyvens ir dirbs Mėnulyje.

O ši galimybė – reali. NASA ir JAV ruošiasi pakartoti istorinius įvykius ir po daugybės metų vėl suteikti galimybę astronautams nusileisti ant Mėnulio paviršiaus.

Apie tai skaitykite: JAV patvirtino tikslą iki 2028 metų nuleisti žmones Mėnulyje

Atliktą darbą iš dalies finansavo NASA ir Nacionalinis mokslo fondas. Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Nature“.