„Apollo“ programa, NASA įgyvendinta 1967-1972 m., suteikė svarbių užuominų apie Mėnulio paviršių.
„Apollo“ misijų duomenys atskleidė netikėtą ryšį: Žemė „maitina“ Mėnulį
TRUMPAI
- • „Apollo“ mėginiai atskleidė netikėtą ilgalaikį Žemės ir Mėnulio ryšį.
- • Žemės magnetinis laukas gali prisidėti prie atmosferos dalelių patekimo į Mėnulį.
- • Mėnulio dirvožemio mokslinė ir praktinė vertė gali būti didesnė, nei manyta anksčiau.
Nauja analizė rodo, kad Žemės atmosfera per milijardus metų nuolat pasiekdavo Mėnulį. Tai vyko ne atsitiktinai, o per jos magnetinį lauką, kuris, pasirodo, ne tik saugo atmosferą, bet ir leidžia nukeliauti daliai jos dalelių iki Mėnulio paviršiaus. Išvados paremtos dar „Apollo“ misijų metų pargabentų Mėnulio mėginių analize.
Kas slypi už Mėnulio pargabentų mėginių
„Apollo“ mėginiuose rastų paslaptingų dujų, analizuotų kompiuterinėse simuliacijose, rezultatai atskleidė, kad Žemės magnetinis laukas per ilgą laiką atliko stebinantį vaidmenį pernešant daleles iš atmosferos į Mėnulį.
Tai vyko ne vieną milijardą metų, o per šį laiką mažyčiai Žemės atmosferos fragmentai būtent šiuo būdu atskriejo į Mėnulį ir įsitvirtino jo dirvožemyje. Žemės magnetinis laukas padėjo nukreipti atmosferos daleles, kurias galiausiai perneša Saulės vėjas.
Suteikė papildomų duomenų
„Apollo“ programa, NASA įgyvendinta 1967-1972 m., suteikė svarbių užuominų apie Mėnulio paviršių – buvo rasta tokių medžiagų kaip vanduo, anglies dioksidas, helis, argonas ir azotas. Jau tada žinota ir tai, kad dalis jų atkeliauja dėl Saulės įkrautų dalelių srauto, vadinamo Saulės vėju. Visgi, jų kiekiai, pavyzdžiui azoto, buvo per dideli, kad juos būtų galima aiškinti tik šiuo poveikiu.
Dar 2005 m. Tokijo tyrėjai iškėlė hipotezę, kad dalis medžiagų gali būti kilusios iš Žemės atmosferos, bet idėja greitai atmesta – manyta, kad magnetinis laukas, atvirkščiai, neleidžia atmosferos dalelėms pabėgti į kosmosą. Tačiau dabar yra įrodymų, kad visas procesas veikia kiek kitaip.
Postūmis į priekį
Gauti rezultatai palieka mokslininkams užuominų, kad Mėnulio dirvožemis gali saugoti ne tik ilgalaikį Žemės atmosferos įrašą, bet ir būti dar vertingesnis nei anksčiau manyta. Visų pirma, tai leidžia suprasti, kaip per milijardus metų vystėsi Žemės klimatas, vandenynai ir pati gyvybė.
Antra, tai padės būsimoms kosmoso tyrėjų misijoms, kurių metu žmonės gyvens ir dirbs Mėnulyje.
O ši galimybė – reali. NASA ir JAV ruošiasi pakartoti istorinius įvykius ir po daugybės metų vėl suteikti galimybę astronautams nusileisti ant Mėnulio paviršiaus.
Apie tai skaitykite: JAV patvirtino tikslą iki 2028 metų nuleisti žmones Mėnulyje
Atliktą darbą iš dalies finansavo NASA ir Nacionalinis mokslo fondas. Ročesterio universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Nature“.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Dantų būklė gali padėti prognozuoti mirtingumo riziką, rodo Japonijos tyrimas
2LG pristato namų robotą, galintį gaminti ir tvarkyti skalbinius
3Kodėl Lietuvoje stringa dauguma naujų verslų? Ne reklama kalta, o tai, kaip žmonės perka
4Štai ką apie senėjimą atskleidė DI, išanalizavęs 460 000 tyrimų – mokslininkai to nepastebėjo
5Sukurtas revoliucinis vaistas, atauginantis dantis: pradedami klinikiniai tyrimai
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.