Tyrimas: kas trečia nauja svetainė sukurta DI – ar galima jomis pasitikėti?

Internete vis daugiau turinio kuria ne žmonės – iki 2025 metų vidurio maždaug kas trečia nauja svetainė buvo sukurta arba reikšmingai paremta dirbtiniu intelektu (DI). Spartų šio pokyčio augimą rodo tarptautinės tyrėjų komandos iš Londono imperatoriškojo koledžo, Stanfordo universiteto ir skaitmeninės bibliotekos „Internet Archive“ atlikta analizė. Visgi mokslininkai teigia, kad nebūtinai šie pokyčiai turėtų būti vertinami neigiamai.

DI sukūrė trečdalį naujų svetainių

Tarptautinė tyrėjų komanda nustatė, kad nuo 2022 m. iki 2025 m. vidurio apie 35 proc. naujai sukurtų svetainių buvo sugeneruotos arba stipriai paremtos DI.

Kaip teigiama išankstinėje tyrimo publikacijoje, tai reiškia staigų lūžį – dar prieš „ChatGPT“ pasirodymą tokio turinio praktiškai nebuvo, o per kelerius metus jis tapo reikšminga interneto dalimi.

Tyrėjų teigimu, buvo išanalizuota dešimtis tūkstančių svetainių, pasitelkiant „Internet Archive“ duomenis ir automatinius DI aptikimo įrankius. Surinkti duomenys rodo, kad DI turinys ne tik sparčiai plinta, bet ir pradeda keisti patį interneto pobūdį.

Internetas tampa „pozityvesnis“, bet mažiau įvairus

Internetas per kelis dešimtmečius buvo formuojamas žmonių, tačiau DI įtaka jame išaugo vos per kelerius metus. Tyrėjų teigimu, tai vienas greičiausių technologinių pokyčių skaitmeninėje erdvėje.

Mokslininkai aiškina, kad didėjant DI generuojamo turinio kiekiui, interneto tekstai tampa labiau vienodi. Tyrėjai nustatė, kad mažėja semantinė įvairovė – kitaip tariant, turinys dažniau kartoja panašias mintis, struktūras ir stilių.

Nepaisant to, kartu pastebima, kad DI generuojamas tekstas pasižymi ryškiai pozityvesniu tonu – tokių tekstų emocinis „pozityvumas“ yra daugiau nei dvigubai didesnis nei žmogaus rašyto turinio.

Vis dėlto kai kurios dažnai kartojamos baimės nepasitvirtino. Priešingai nei dažnai manoma, tyrime nerasta statistiškai reikšmingų įrodymų, kad DI masiškai didintų klaidingos informacijos kiekį ar visiškai atsisakytų šaltinių nuorodų, nors, pasak darbo autorių, tokios rizikos ir toliau išlieka.

Ar galima pasitikėti DI sukurtomis svetainėmis?

Nors tyrimas nerado aiškių įrodymų, kad DI generuojamas turinys būtų mažiau tikslus, ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė problema slypi kitur – panašėjime ir kokybės svyravimuose. Didėjantis DI vaidmuo gali lemti mažesnę nuomonių įvairovę, pasikartojantį turinį ar vienodėjantį rašymo stilių, dėl kurio skirtingi šaltiniai ima atrodyti beveik identiški.

Visgi technologinį indėlį čia galima vertinti dvejopai ir, kaip matyti, jis nebūtinai bus neigiamas. Galutinis poveikis priklausys ne tik nuo pačios technologijos, bet ir nuo to, kaip ją naudos žmonės.

Skaitytojams vis dažniau susiduriant su DI generuotomis svetainėmis, svarbiausiu įgūdžiu tampa gebėjimas kritiškai vertinti informaciją – tikrinti šaltinius, lyginti skirtingas nuomones ir atpažinti turinį, kuris gali būti sukurtas automatiškai.

Pabaigai: kaip pastebėti dirbinio intelekto sugeneruotą turinį

Nors riba tarp žmogaus ir mašinos kūrybos nyksta, atidesnis skaitytojas vis dar gali atpažinti DI pėdsakus. Žemiau aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį lankantis naujose svetainėse.

Vienas dažniausių signalų – pernelyg „tvarkingas“, bet paviršutiniškas tekstas. DI dažnai kuria sklandžiai parašytus, tačiau bendrinius straipsnius ar kitą informaciją, kuriuose trūksta konkrečių detalių ar originalių įžvalgų. Tokie tekstai gali atrodyti informatyvūs, bet iš tiesų neatsako į gilesnius klausimus.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į pasikartojančias frazes ir struktūras. Jei keli skirtingi tekstai ir aprašymai ar net skirtingos svetainės skamba labai panašiai, tai gali būti ženklas, kad turinys generuotas naudojant tuos pačius DI modelius.

Kitas svarbus aspektas – šaltinių kokybė. Patikimos svetainės paprastai remiasi aiškiai nurodytais, patikrinamais šaltiniais. Tuo metu DI generuotas turinys gali pateikti bendrines nuorodas, neaiškias citatas arba visai jų vengti.

Ekspertai taip pat rekomenduoja įvertinti pačią svetainę – ar ji turi aiškų autorių, redakciją, ar įmonė nurodo savo kontaktinę informaciją. Anonimiški puslapiai, staiga atsiradę ir turintys daug panašaus turinio, dažniau būna automatizuoti.

Panašiais kriterijais verta vadovautis ir tada, kai apsipirkinėjate internetu.

Plačiau apie tai: Vos 1 iš 4 lietuvių patikrina, ar svetainė yra saugi pateikti duomenis: ką būtina žinoti

Galiausiai svarbiausia išlieka kritinis mąstymas. Net ir kokybiškai parašytas tekstas nebūtinai reiškia, kad jis patikimas. Todėl, susidūrus su svarbia informacija, rekomenduojama ją patikrinti keliuose nepriklausomuose šaltiniuose.