Sekmadienį pasuksime laikrodžius – štai ką mokslas sako apie poveikį jūsų sveikatai

Kovo 29 dieną, sekmadienį, 3 val. nakties Lietuvoje bus pasuktos laikrodžių rodyklės viena valanda į priekį – pereisime prie vasaros laiko. Nors pokytis siekia tik vieną valandą, mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja, kaip jis veikia žmogaus organizmą. Naujausi tyrimai rodo, kad laikrodžio sukimas gali paveikti miegą, savijautą ir net širdies sveikatą, ypač pirmosiomis dienomis po laiko pasukimo.

Sutrikdomas biologinis laikrodis

Kaip teigia Londono Karaliaus koledžo cirkadinio ritmo ekspertas dr. Jeffrey Kelu, laikrodžio sukimas gali sutrikdyti natūralų žmogaus biologinį ritmą. Mūsų organizmas veikia pagal vidinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, hormonų išsiskyrimą, kūno temperatūrą ir energijos lygį per parą. Todėl net ir nedidelis laiko pokytis gali išbalansuoti šiuos procesus.

Ekspertas pabrėžia, kad pavasarinis laikrodžio sukimas dažnai sukelia efektą, panašų į trumpą kelionę per laiko juostas. Kitaip tariant, organizmui tenka prisitaikyti prie naujo ritmo, nors žmogus fiziškai niekur nekeliavo. Dėl to gali pablogėti miego kokybė, o kai kurie žmonės gali pastebėti didesnį mieguistumą dienos metu.

Pasak mokslininko ir atliktų tyrimų, šis pokytis ypač veikia žmones, kurių biologinis ritmas natūraliai yra vėlesnis – vadinamuosius „pelėdos“ tipo žmones. Jiems gali būti sunkiau anksčiau užmigti ir atsikelti pagal naują laiką.

Tyrimai sieja laikrodžio sukimą su širdies problemomis

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad vasaros laiko pradžia gali būti susijusi su trumpalaikiu širdies ir kraujagyslių problemų padidėjimu.

Kaip pastebi kardiologijos ekspertas iš Alabamos universiteto Birmingeme, laikrodžių pasukimas viena valanda į priekį pavasarį siejamas su 10–24 proc. didesne širdies infarkto rizika pirmadienį ir antradienį po laiko pakeitimo. Mokslininkai šį reiškinį sieja būtent su staigiu biologinio ritmo sutrikimu.

Visgi pabrėžiama, kad didžiausią poveikį tokie pokyčiai gali turėti žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Nesibaigianti dilema: sukti ar ne?

Dalis mokslininkų kritiškai vertina sezoninį laikrodžių keitimą ir pastaraisiais metais vis dažniau ragina šios praktikos atsisakyti. Miego ir cirkadinės biologijos ekspertai teigia, kad žmogaus organizmui palankiausias yra stabilus dienos ritmas, todėl du kartus per metus vykstantis laiko keitimas gali trikdyti biologinį laikrodį.

Vienas dažniausiai siūlomų sprendimų – atsisakyti sezoninių laikrodžių keitimų ir pereiti prie nuolatinio standartinio laiko. Pasak specialistų, toks laikas geriau atitinka natūralų šviesos ir tamsos ciklą – jis suteikia daugiau ryto šviesos, o būtent ji padeda organizmui „nustatyti“ biologinį laikrodį.

Tačiau diskusijose minimas ir kitas variantas – visus metus palikti vasaros laiką. Šį sprendimą dažniau palaiko tie, kurie pabrėžia ilgesnių šviesių vakarų naudą laisvalaikiui, ekonominei veiklai ar energijos vartojimui. Vis dėlto dalis mokslininkų į šį scenarijų žiūri atsargiai – jei vasaros laikas būtų taikomas visus metus, žiemą rytai taptų gerokai tamsesni. Tai reikštų mažiau natūralios šviesos tuo metu, kai organizmui jos labiausiai reikia biologiniam ritmui sinchronizuoti.

Tuo tarpu šiuo klausimu jau ilgą laiką neapsisprendžia ir pati Europos Sąjunga. Kaip neseniai pranešė Susisiekimo ministerija, dar 2019 metais Europos Parlamentas pritarė idėjai atsisakyti sezoninio laikrodžių keitimo, tačiau galutinis sprendimas iki šiol nepriimtas. Šiuo metu Europos Komisija atlieka poveikio vertinimo studiją, kurios rezultatai turėtų padėti apsispręsti dėl tolesnių sprendimų.

TAIP PAT SKAITYKITE: 8 valandos miego – mitas, teigia Harvardo profesorius

Kaip kiekvienas gali sumažinti neigiamą riziką

Svarbu nepamiršti, kad dauguma žmonių prie naujo ritmo prisitaiko per kelias dienas, kai organizmas palaipsniui suderina vidinį laikrodį su nauju dienos režimu, o žymesnių sveikatos pokyčių gali ir nebūti.

Vis dėlto specialistai pataria šį perėjimą palengvinti: kelias dienas prieš laikrodžio pasukimą pabandyti eiti miegoti šiek tiek anksčiau, pasukus laikrodį šiek tiek daugiau laiko skirti poilsiui, vengti kofeino ar ryškių ekranų vėlai vakare. Tokie paprasti įpročiai gali padėti organizmui greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio laiko.