Baltijos jūroje aptiktas radiacijos nuotėkis – kas vyksta?

Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama jūrų radioekologo Justino Gwynno iš Framo centro Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos administracijos, atskleidė, kad 1989 m. Šiaurės Europos jūrų regione, Norvegijos jūroje, nuskendęs sovietų branduolinis povandeninis laivas „K-278 Komsomolets“ vis dar išskiria radioaktyvias medžiagas į aplinkinį vandenį.

Tyrėjai aptiko radioaktyvių elementų pėdsakus vandens ir nuosėdų mėginiuose, surinktuose šalia nuolaužos. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rodo, kad radiacijos koncentracija didžiausia pačioje nuolaužos vietoje, tačiau tolstant nuo jos greitai sumažėja.

Tyrėjai ištyrė, kas vyksta jūros dugne

Kovo 23 dieną paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad mokslininkai išanalizavo duomenis iš kelių ekspedicijų, kurios buvo atliktos prie povandeninio laivo nuolaužos. Jų metu buvo naudojami nuotoliniu būdu valdomi povandeniniai robotai, kurie surinko vandens, nuosėdų ir jūrų organizmų mėginius, o tyrėjai įvertino radiacijos lygį ir jos plitimą aplinkoje.

Rezultatai rodo, kad iš kai kurių laivo konstrukcijos vietų – ypač ventiliacijos vamzdžių ir reaktoriaus zonos, kur anksčiau buvo fiksuotas nuotėkis, periodiškai išsiskiria radioaktyvios medžiagos. Mėginiuose aptikti tokie elementai kaip cezis, stroncis, uranas ir plutonis.

Mokslininkų teigimu, kai kuriuose mėginiuose radiacijos koncentracija yra ypatingai didelė. Pavyzdžiui, cezio kiekis tam tikrose vietose buvo iki 800 000 kartų didesnis nei įprastas Norvegijos jūros fonas.

Radiacija tolyn nesklinda

Nepaisant aukštų radiacijos rodiklių šalia nuolaužos, tyrėjai pabrėžia, kad poveikis platesnei jūros aplinkai yra ribotas. Mokslininkai aiškina, kad Norvegijos jūroje vanduo nuolat maišosi ir juda, todėl radioaktyvios dalelės greitai praskiedžiamos ir beveik nesikaupia.

Tyrėjai nustatė, kad vos kelių metrų atstumu nuo laivo radiacijos koncentracija smarkiai sumažėja ir tampa artima natūraliam fonui.

Be to, mokslininkai taip pat tyrė ant nuolaužos gyvenančius organizmus – kempines, koralus ir jūrų anemonus, ir nors juose aptikta radiacijos pėdsakų, akivaizdžių biologinių pažeidimų, pasak jų, nepastebėta.

Žemiau – vaizdo įrašas iš 1700 metrų gylio, kuriame matomas nuskendusios sovietinės branduolinės povandeninės laivo „Komsomolets“ nuolaužos tyrimas. Vaizdus užfiksavo nuotoliniu būdu valdomas aparatas „Ægir 6000“, kuriuo mokslininkai rinko vandens mėginius ir stebėjo galimą radioaktyvių medžiagų nuotėkį iš povandeninio laivo korpuso.

Šaltojo karo palikimas jūros dugne

Sovietų branduolinis povandeninis laivas „K-278 Komsomolets“ nuskendo Norvegijos jūroje, netoli Barenco jūros ribos, 1989 m. balandį po gaisro laive. Šiuo metu jis yra maždaug 1,7 km gylyje. Laivas buvo vienas pažangiausių savo laikmečio sovietinių povandeninių laivų – jo korpusas buvo pagamintas iš titano, todėl konstrukcija leido panerti į ypač didelį gylį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Po 60 metų dirbtinis intelektas parodė, kur gali būti dingęs SSRS Mėnulio zondas „Luna-9“

Katastrofos metu žuvo 42 iš 69 įgulos narių. Nuskendus laivui jūros dugne liko branduolinis reaktorius ir torpedos su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis, todėl nuo pat pradžių buvo keliami klausimai dėl galimos radioaktyvios taršos, ji buvo užfiksuota, o jos poveikis tiriamas iki šiol.

Kol kas tyrėjai teigia, kad radiacijos lygis aplink nuolaužą nėra pakankamai didelis, kad keltų rimtą pavojų jūros ekosistemoms ar žvejybai. Vis dėlto povandeninis laivas laikomas ilgalaikiu potencialios taršos šaltiniu. Dėl šios priežasties mokslininkai iš įvairių šalių periodiškai tikrina radiacijos lygį aplink nuolaužą ir stebi, kaip keičiasi laivo būklė.

Kviečiame atrasti daugiau Baltijos jūros paslapčių TechNaujienos.lt parengtame vaizdo įraše: