„IKEA“ po padidinamuoju stiklu: Štai kiek medienos sunaudojo 2025 metais

Vienas didžiausių pasaulyje baldų mažmenininkų „IKEA“ 2025 finansiniais metais savo produktams pagaminti sunaudojo apie 14,7 mln. kubinių metrų medienos. Bendrovė teigia, kad 96,5 proc. visos naudojamos medienos buvo sertifikuota pagal FSC arba perdirbta, tačiau artėjant naujoms Europos Sąjungos (ES) taisyklėms dėl miškų naikinimo prevencijos įmonės tiekimo grandinė atsidūrė dėmesio akiratyje. Analitikai ir aplinkosaugos organizacijos svarsto, ar tokio masto medienos naudojimą galima skaidriai sekti nuo konkretaus miško iki galutinio produkto.

Medienos sunaudojimo mastai 2025-aisiais

Pagal pačios įmonės pateiktus duomenis, 2025 finansiniais metais tiekėjai perdirbo maždaug 14,7 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos ekvivalento, kuris buvo panaudotas baldams, interjero detalėms ir kitoms namų apyvokos prekėms gaminti. Iš jų – 19 proc. sudaro perdirbta mediena.

„IKEA“ teigimu, didžioji dalis šios medienos virsta įvairiomis kompozitinėmis medžiagomis – pavyzdžiui, medžio drožlių ar plaušo plokštėmis. Tokios medžiagos sudaro apie 69 proc. visų medienos pagrindu pagamintų komponentų, o 26 proc. sudaro masyvi mediena.

Didžioji dalis bendrovės sunaudojamos medienos atkeliauja iš Europos miškų – apie 81 proc. viso kiekio.

Didžiausia tiekėjai pagal šalis yra:

1. Lenkija – apie 29 proc.
2. Lietuva – apie 12 proc.
3. Švedija – apie 8 proc.
4. Kinija – apie 11 proc.
5. Vokietija – apie 6 proc.

Naujos taisyklės kelia papildomų klausimų

Dėmesys „IKEA“ medienos tiekimo grandinei didelis ne tik dėl sunaudojamo medienos masto, tačiau ir dėl su šia veikla susijusio ES kovos su miškų naikinimu reglamento (EUDR).

Pagal šias taisykles įmonės, parduodančios produktus ES rinkoje – įskaitant baldus ar medienos gaminius – nuo metų pabaigos, jei prievolė vėl nebus nukelta, privalės įrodyti, kad jų žaliava nėra susijusi su miškų naikinimu po 2020 metų. Tam reikės pateikti tikslias tiekimo grandinės duomenis, įskaitant tikslią geografinę informaciją apie miško ploto koordinates, iš kurio buvo gauta mediena.

Šioje situacijoje rinkos ekspertai vis labiau atkreipia dėmesį į tai, kokia yra sudėtinga globali baldų gamybos sistema. Mediena dažnai keliauja per kelias šalis, perdirbimo gamyklas ir tiekėjus, kol galiausiai tampa produktu parduotuvėje. Dėl to vis daugiau diskusijų kyla apie tai, ar sertifikatai ir dokumentai visada tiksliai atspindi tikrąją medienos kilmę.

Nors naujasis reglamentas galios visoms įmonėms, kurios ES rinkoje parduoda medienos produktus, tokios bendrovės kaip „IKEA“ greičiausiai taps pagrindiniu dėmesio objektu dėl savo gamybos apimčių.

Kadangi įmonė kasmet sunaudoja milijonus kubinių metrų medienos ir dirba su šimtais tiekėjų įvairiose šalyse, būtent tokios didelės tiekimo grandinės gali tapti vienu pirmųjų praktinių testų, kaip realiai veiks naujos ES taisyklės ir kaip bendrovė iš tiesų gali laikytis numatytų skaidrumo reikalavimų.

Taigi, artimiausiais metais būtent tiekimo grandinių skaidrumas gali tapti vienu svarbiausių išbandymų visai baldų pramonei. Naujos ES taisyklės turėtų parodyti, ar didelės tarptautinės bendrovės iš tiesų gali tiksliai atsekti žaliavų kilmę nuo miško kirtimo vietos iki galutinio baldo parduotuvėje.